Dabar populiaru
Publikuota: 2015 kovo 12d. 10:36

Kosmoso tyrinėjimuose artėja naujas proveržis. Ar jame dalyvaus lietuviai?

Kompanijos „Orbital“ raketos „Antares“ startas
Kompanijos „Orbital“ nuotr. / Kompanijos „Orbital“ raketos „Antares“ startas

Pastaraisiais dešimtmečiais prislopęs didžiųjų valstybių entuziazmas tyrinėti kosmosą tebuvo tyla prieš audrą. Pingantys erdvėlaivių skrydžiai, sparčiai besivystančios technologijos ir didžiulės privataus kapitalo investicijos jau artimiausioje ateityje sukels naują žmogaus veiklos kosmose proveržį. Priešakinėse pozicijose gali atsidurti ir Lietuvos mokslininkai, verslininkai – tam nebereikia milijardų.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Laura Blaževičiūtė ir Vladas Lašas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Laura Blaževičiūtė ir Vladas Lašas

1969 m. liepos 20 d. Mėnulyje išsilaipino pirmasis žmogus – JAV kosminės misijos „Apollo 11“ vadas Neilas Armstrongas. Užgniaužę kvapą tiesioginę transliaciją stebėję milijonai žmonių neabejojo, kad šis mažas žingsnelis žmogui, tačiau milžiniškas šuolis žmonijai, reiškia spartų kosmoso įsisavinimą. Vis dėlto pirmieji daug žadantys istoriniai žingsniai pamažu tapo sąstingiu, tačiau jis jau baigiasi.

Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA) direktorius Vidmantas Tomkus ir Kauno technologijos universitete (KTU) gimusio vieno iš dviejų lietuviškų kosminių nanopalydovų „LitSat-1“ idėjinis tėvas Vladas Lašas įsitikinę – kosmoso tyrinėjimas nebėra monopolizuotas kelių didžiųjų valstybių, todėl žmonės su nauja energija, entuziazmu ir techninėmis galimybėmis kimba į šią veiklą.

Grįžo prie vaikystės svajonių

„Apollo“ „našlaičių“ karta, kuriai save priskiria ir V.Lašas, nenuleido rankų. Sėkmingi globalių modernių informacinių ir ryšio technologijų verslų kūrėjai grįžo prie savo vaikystės svajonių.

„Išaugo ir subrendo „Apollo“ „našlaičių“ karta, vaikystėje visam gyvenimui įsiminusi fantastišką tiesioginę pirmųjų žmogaus žingsnių Mėnulyje TV transliaciją. Pamatę žmogaus sukurtų technologijų galimybes, jie patys panoro kurti ir dalyvauti žmonijos pažinimo galimybes praplečiančiuose atradimuose.

Ši karta studijavo tiksliuosius mokslus, technologijas, inžineriją, matematiką (STEM), kūrė naujas technologijas, atveriančias fantastines galimybes mums patiems čia Žemėje. Tačiau jų lūkesčiai dalyvauti kosmoso programose neišsipildė, nes valstybės – kosmoso pionierės – pritrūko ambicijų, vizijos ir lyderystės tęsti kosmoso tyrinėjimus“, – teigia verslininkas, Kauno technologijos universiteto garbės daktaras V.Lašas.

„Apollo“ „našlaičių“ karta, kuriai save priskiria ir V.Lašas, nenuleido rankų. Sėkmingi globalių modernių informacinių ir ryšio technologijų verslų kūrėjai grįžo prie savo vaikystės svajonių. Galima paminėti tokias ryškias asmenybes, kaip Jeffas Bezosas („Amazon“, „Blue Origin“), Elonas Muskas („Paypal“, „SpaceX“), Peteris Diamandis („X Prize“), Anoushehas Ansaris („Telecom Technologies“, „Ansari X Prize“), Richardas Bransonas („Virgin“, „Virgin Galactic“).

Nereikia daugiamilijoninių biudžetų

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Vidmantas Tomkus
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Vidmantas Tomkus

V.Tomkus ir V.Lašas pabrėžia, kad kosmosas nebėra vien tiktai didžiųjų valstybių ir didžiųjų kompanijų „žaidimas“. Kosmoso tyrinėjimų brangumas – mitas ir stabdys mūsų galvose, o ne šiandienos realybė.

Technologijų revoliucija, jų prieinamumas ir eksponentinis galimybių augimas šiandien leidžia ir mažoms komandoms siekti kosminių tikslų ir patenkinti žmogų visuomet judėti į priekį skatinantį atradimų ir iššūkių troškimą.

„Eksponentinis technologijų galimybių augimas radikaliai atpigino bei priartino ir kosmosą. Aplankykite mano draugą Peterį Madseną, kurio įkurtos bendrovės „Copenhagen Suborbitals“ misija – žmogaus suborbitinis skrydis į kosmosą. Tik jį aplankęs patiki, kad tai realu ir be daugiamilijoninių biudžetų, kad tai gali padaryti entuziastingas ir atkaklus lyderis, subūręs reikalingų sričių profesionalus savanorius“, – sako V.Lašas.

Palydovo kaina – kaip gero automobilio

„Paleisti mažąjį dirbtinį Žemės palydovą „CubeSat“ šiais laikais kainuoja ne daugiau, negu nusipirkti gerą automobilį“, – pabrėžia V.Lašas.

Lietuva kosmine valstybe 2014 m. taip pat tapo be didelių valstybinių projektų – akademinės ir verslo bendruomenės entuziazmas kurti nanopalydovą išjudino ir paskatino prisijungti ir valstybės vadovus, ir institucijas.

„Kosmosas iš Kauno arčiau negu Vilnius – tik kita kryptimi. Ir paleisti mažąjį dirbtinį Žemės palydovą „CubeSat“ šiais laikais kainuoja ne daugiau, negu nusipirkti gerą automobilį“, – pabrėžia V.Lašas.

Vizionierius pateikia dar vieną pavyzdį – jauni žmonės, prieš keletą metų įkūrę įmonę „Planet Labs“, prieš tai kūrė tokius palydovus, kaip ir pirmasis KTU sukurtas „LitSat-1“. Dabar jie savo patirtį pritaiko kurdami visą Žemę fotografuojančių palydovų sistemą. Investuotojų ir klientų netrūksta – šiek tiek daugiau nei 100 jaunų žmonių turinti kompanija jau sulaukė daugiau kaip 150 mln. JAV dolerių privačių investicijų.

Ir pats V.Lašas visokeriopai remia ir padeda daugeliui visame pasaulyje žinomų komandų, vystančių daug žadančius kosmoso projektus – „MarsOne“, „Virgin Galactic“, „B612Foundation“, „Copenhagen Suborbitals“, „X Prize“.

Skrydis į Marsą – po dešimtmečio

Brėžiamos artimiausios ateities vizijos pribloškia atsiveriančiomis galimybėmis. Prognozuojama, kad per ateinančius 10–20 metų žmogus nuskris į Marsą, bus atnaujinti skrydžiai į Mėnulį, jame bus sukurtos nuolatinės gyvenamosios bazės. Ar Lietuva gali įsilieti į šią kosminę veiklą? Taip, jei patys būsime aktyvūs.

„Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narė, pasirašiusi asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), todėl pirmiausia būtina sekti, ką planuoja ES ir EKA“, – sako V.Tomkus.

Iki 2019 m. numatytos trys vystymo kryptys: naujos raketos nešėjos „Ariane 6“ sukūrimas, Tarptautinės kosminės stoties (TKS) eksploatacija ir tarpplanetiniai skrydžiai (daugiausia – robotiniai skrydžiai į Mėnulį, Marsą, mažuosius kūnus – asteroidus, kometas).

Šios globalios kosminės programos derinamos ir su kitomis šalimis: JAV, Kinija, kuri pastaraisiais metais šioje srityje labai pasistūmėjo į priekį ir skiria didesnį biudžetą Mėnulio įsisavinimui nei ES ir JAV, taip pat Rusija, Indija, Japonija.

Būtina ieškoti partnerių

Konkurencingus kosmosui sukurtus gaminius reikia stengtis pardavinėti visoms su šia sritimi susijusioms šalims. 

„Siekiant įsijungti į ESA programas, jau reikia turėti tam tikrų patirčių, produktų. Tačiau nereikia laukti pasyviai, kol mus kur nors pakvies. Reikia išsianalizuoti savo stipriąsias puses, galimybes ir į tą procesą aktyviai patiems įsijungti.

Būtina ieškoti partnerių. Reikia kooperuotis ne tik su artimiausiais kaimynais, bet ir Vidurio Europos šalimis – čekais, vengrais, nes vis dar esame panašūs savo istorine praeitimi, finansinėmis galimybėmis, bendravimu. Tokiu būdu reikia sudaryti atsvarą tradiciniam blokui Prancūzija–Vokietija, kuriame koncentruojasi apie 70 proc. Europos kosmoso pramonės“, – aiškina V.Tomkus.

Konkurencingus kosmosui sukurtus gaminius reikia stengtis pardavinėti visoms su šia sritimi susijusioms šalims. Pavyzdžiui, į Marsą Indijos ir JAV siųstame zonde buvo vengriškų komponentų, nes Vengrija aktyviai bendradarbiauja su Indija.

„Kita vertus, gaminamos produkcijos pritaikymo laukas turi būti platus, nes kosmosas yra nišinė sritis. Reikėtų galvoti ir apie aviaciją, robotiką, mašinų gamybą. Tik tokiu būdu galima užtikrinti tvarumą – kad vystymasis būtų pastovus, žmonės gautų stabilius atlyginimus“, – teigia V.Tomkus.

Didžiausios išlaidos – pervežimas

Nors ir pripažįsta, kad veikla kosmose stipriai susijusi su didžiųjų valstybių vykdomomis programomis, LKA vadovas siekia, kad Lietuvos mokslininkai ir verslininkai aktyviai įsijungtų ir į labai perspektyvų kosmoso verslą – palydovų, raketų sistemų kūrimą.

Jis pabrėžia, kad dabar, pavyzdžiui, Amerikoje, ne tiek NASA, kiek privačios bendrovės vysto kosminius projektus. Vienas ryškesnių pavyzdžių – „Space Exploration Technologies“ („SpaceX“), į kurią „Google“ ir „Fidelity Investments“ metų pradžioje investavo milijardą JAV dolerių.

Krovinius į TKS gabenanti „SpaceX“ (ši bendrovė į kosmosą pakėlė ir lietuviškus palydovus) sausį įvykdė pirmąjį bandymą susigrąžinti dalį labai brangiai kainuojančios raketos nešėjos. Iki šiol jos būdavo panaudojamos tik kartą.

KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) dekano Andriaus Vilkausko teigimu, tai atverčia naują puslapį kosmoso versle, nes turėtų gerokai atpigti skrydžiai į Žemės orbitą ir TKS. Pervežimo kaina šiuo metu ir yra pagrindinis kosminės veiklos ir plėtros stabdys.

Kalbėdamas apie „SpaceX“ bandymų reikšmę, V.Tomkus prisimena mažųjų bepiločių orlaivių (BPO) vystymosi raidą. Ilgą laiką orlaiviai buvo gaminami tik kariniais tikslais, o jų kainos siekdavo šimtus tūkstančių ir net milijonus dolerių. Tačiau atsiradus atvirojo kodo programinei įrangai, pigiems gamintojams, BPO pradėti labai plačiai naudoti ir civiliniams tikslams.

Dar viena galimybė drastiškai atpiginti krovinių gabenimą į kosmosą yra vadinamieji kosminiai liftai. Krovinys pakeliamas lengvu, tačiau labai tvirtu ir ilgu trosu. Prognozuojama, kad tokie liftai gali pradėti veikti per artimiausią dešimtmetį. Sėkmės atveju, atsirastų labai daug naujų veiklos plėtros kosmose galimybių.

Tikslas – tapti tranzitine šalimi

Siekiant sutelkti su kosmosu susijusius Lietuvos specialistus, mokslininkus, verslininkus, V.Tomkus siūlo tapti kosminių krovinių pervežimo centru, išnaudojant patogią mūsų šalies geografinę padėtį tarp Rytų ir Vakarų bei gerai išvystytą logistikos sektorių.

Prieš patekdamas į erdvėlaivį, krovinys turi būti ne tik fiziškai surinktas ir atgabentas iš įvairių pasaulio vietų, bet ir patikrintas sertifikuotose laboratorijose, atlikti grafiniai, cheminiai, radiaciniai bandymai.

„Lietuviai tai galėtų padaryti be didesnių investicijų – pritaikyti savo turimas žinias, išnaudoti mokslinę įrangą ir padėti surinkti tuos krovinius. Ilgainiui tai išsivystytų į didesnį verslą, o tada jau būtų galima pradėti galvoti ir apie platesnę infrastruktūrą“, – sako V.Tomkus.

Jei Lietuvoje pavyktų įkurti krovinių patikra ir surinkimu užsiimantį technologijų centrą, gaunantį nuolatinių pajamų, aplink jį natūraliai susiburtų kosminei veiklai reikalingi žmonės – elektronikos, mechanikos, chemijos specialistai ir verslininkai, dabar dirbantys su kosmosu nesusijusiose srityse.

Lietuvos mokslo potencialą vertina tokios didžiulės ir įtakingos organizacijos kaip NASA, daugėja rizikuoti nebijančių, smalsių ir ambicingų verslininkų, todėl ar būsime tik pasyvūs naujo proveržio kosminėje veikloje stebėtojai, ar aktyvūs jo dalyviai, priklauso tik nuo mūsų pačių noro ir aktyvumo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Vardai

Tarptautine afera apkaltintas šokėjas Andrius Kandelis neteko licencijos: prasideda teismai

15min iš Argentinos Aktualu

Užrašai iš Lietuvos Argentinoje (III): Maironio poeziją mėgstančios močiutės Anos nostalgija Lietuvai

Interviu Kultūra

Fotografė Gabrielė Vingraitė: apie kitokias erdves ir iš vienatvės gimusį projektą

Aktualu

Kauno rajone nukritus lėktuvui nukentėjo juo skridę lietuvis ir anglas

Gazas

Beprotiška, chaotiška „Formulė 1“ Vokietijoje: S.Vettelis paslydo ant lietaus lašo, L.Hamiltonas sukūrė stebuklą

Vardai

Lauros ir Šarūno Mazalų dukrą pakrikštijo kunigas A.Toliatas: šventas vardas – prosenelės garbei

Konkursas Gyvenimas

Konkurso „Mano kiemas“ dalyviai iš Skuodo: „Šį grožį sukūrė mokiniai ir mokytojai“

Verslas

Naujasis britų „Brexit“ sekretorius grasina neapmokėti pasitraukimo iš ES sąskaitos

Pasaulis kišenėje

Nešventos Šventosios paslaptys: švedų išdavystė, kontrabanda ir „šis bei tas“

24sek

G.Popovičius apie permainas „Spurs“ komandoje: „Negalėčiau būti labiau patenkintas“

Aktualu

Vilniuje eilės darželiuose dar laukia beveik 2 tūkst. vaikų

Sportas

Sporto psichologija ir ne tik: patarimai, padėsiantys siekti pergalių ir tikslų

Vardai

Karolina Meschino vėl džiaugiasi meile: nauja jos simpatija – reperis Remigijus

Verslas

„Garantuotas“ verslas nuo nulio: nuostoliai – naivuoliams, o sukčiams – komisiniai

Gyvenimas

Unikalų aksesuarą sukūrusi R.Piekurienė: „Vyrai tvirtina, kad dabar dėl grožio jiems nereikia kentėti“

Maistas

Prancūzijos virėjų mokytojas: gerbkime produktą ir būkime paprasti

Vardai

Išskirtinis Jono Valančiūno stilius: Palangos lenktynėms pasipuošė kailinėmis šlepetėmis už 940 eurų

Aktualu

Antanas Mockus Kolumbijos Kongrese inauguracinės sesijos metu parodė užpakalį

Aktualu

Abortas – nesibaigiantis širdies skausmas ar gyvenimą gelbstintis pasirinkimas?

24sek

Lietuvos 20-mečiai krepšininkai Europos čempionate finišavo devinti

Naujienos

Vardai

Tarptautine afera apkaltintas šokėjas Andrius Kandelis neteko licencijos: prasideda teismai

Gyvenimas

Nėščiųjų akis fotografuojanti Vaida: pagimdžiusios moters žvilgsnyje atsiveria gelmė

Aktualu

Kauno rajone nukritus lėktuvui nukentėjo juo skridę lietuvis ir anglas

Interviu Kultūra

Fotografė Gabrielė Vingraitė: apie kitokias erdves ir iš vienatvės gimusį projektą

15min iš Argentinos Aktualu

Užrašai iš Lietuvos Argentinoje (III): Maironio poeziją mėgstančios močiutės Anos nostalgija Lietuvai

Kultūra

15min rekomenduoja: kokių renginių nepraleisti kitą savaitę?

Gazas

Beprotiška, chaotiška „Formulė 1“ Vokietijoje: S.Vettelis paslydo ant lietaus lašo, L.Hamiltonas sukūrė stebuklą

Vardai

Lauros ir Šarūno Mazalų dukrą pakrikštijo kunigas A.Toliatas: šventas vardas – prosenelės garbei

Konkursas Gyvenimas

Konkurso „Mano kiemas“ dalyviai iš Skuodo: „Šį grožį sukūrė mokiniai ir mokytojai“

Verslas

Naujasis britų „Brexit“ sekretorius grasina neapmokėti pasitraukimo iš ES sąskaitos

Pasaulis kišenėje

Nešventos Šventosios paslaptys: švedų išdavystė, kontrabanda ir „šis bei tas“

24sek

G.Popovičius apie permainas „Spurs“ komandoje: „Negalėčiau būti labiau patenkintas“

Sportas

Sporto psichologija ir ne tik: patarimai, padėsiantys siekti pergalių ir tikslų

Vardai

Karolina Meschino vėl džiaugiasi meile: nauja jos simpatija – reperis Remigijus

Verslas

„Garantuotas“ verslas nuo nulio: nuostoliai – naivuoliams, o sukčiams – komisiniai

Maistas

Prancūzijos virėjų mokytojas: gerbkime produktą ir būkime paprasti

Vardai

Išskirtinis Jono Valančiūno stilius: Palangos lenktynėms pasipuošė kailinėmis šlepetėmis už 940 eurų

Aktualu

Vilniuje eilės darželiuose dar laukia beveik 2 tūkst. vaikų

Gyvenimas

Unikalų aksesuarą sukūrusi R.Piekurienė: „Vyrai tvirtina, kad dabar dėl grožio jiems nereikia kentėti“

Verslas

Siūlymui didinti vaiko priežiūros išmokas – kritika

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Išmanus kaimas

Festivalis „Galapagai”

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT