Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 3d. 10:46

Kur dingo Veneros palydovas?

Veneros vaizdai
NASA nuotr. / Veneros vaizdai

Venera daugeliu savo charakteristikų primena Žemę, net vadinama jos seserimi. Tačiau tyrėjai tebesistengia suprasti, kodėl antroji nuo Saulės planeta neturi palydovų. Net mes galime pasigirti visai neblogu. Kas nutiko senovėje, ir ar egzistavo kada nors Veneros palydovas?

Remiantis labiausiai paplitusia teorija, Žemės palydovas atsirado tada, kai mūsų planetos jaunystėje su ja susidūrė maždaug Marso dydžio dangaus kūnas. Nuo smūgio dalis materijos išlėkė į orbitą, kur susiliejo ir suformavo mums pažįstamą Mėnulį.

Dėl gravitacinės sąveikos su Žeme, Mėnulis pamažu tolo (ir tebetolsta). Mėnulis Žemėje sukelia potvynius ir atoslūgius, taip pat veikia mūsų pasaulio sukimosi greitį.

Veneros sudėtis ir parametrai beveik sutampa su Žemės. Galima daryti prielaidą, kad audringoje senovinėje Saulės sistemoje ją irgi turėjo atakuoti stambūs objektai. Tad ir palydovai turėjo atsirasti, kaip ir Žemės atveju.

Kodėl dabar nieko panašaus nematome? Tai bandoma paaiškinti keliomis teorijomis. Žemės Mėnulis galėjo atsirasti dėl to, kad po smūgio Žemės deformavosi, gravitacija išmestos materijos prisitraukti nepajėgė ir ši susiliejo orbitoje. Gali būti, kad labai seniai įvykęs panašus smūgis Veneros gravitacijos neiškreipė ir nuolaužos orbitoje neišsilaikė.

Arba palydovas galimai buvo susidaręs, tačiau pasislinko į išorę ir pabėgo nuo gimtosios planetos. Tačiau ši hipotezė turi silpną vietą: juk pabėgimas turėjo trukti milijardus ar dešimtis milijardų metų.

Yra dar viena Veneros paslaptį bandanti paaiškinti teorija. Kai kurie tyrėjai siūlo atkreipti dėmesį į itin lėtą planetos sukimąsi apie ašį (Veneros para trunka 243 Žemės paras) ir priešingą sukimosi kryptį – ji sukasi pagal laikrodžio rodyklę. Tai kelia dvigubo smūgio prielaidas.

Pirmasis smūgis ne tik suformavo palydovą, bet ir pakeitė planetos sukimosi kryptį į priešingą. Pirminis palydovas galėjo pradėti dreifuoti nuo Veneros, kaip ir mūsiškis. Tačiau po kurio laiko įvyko antras susidūrimas, pakeitęs sukimosi kryptį ir panaikinęs pirmojo susidūrimo poveikį.

Gali būti, kad sukimosi sulėtėjimui ir krypčiai įtaką padarė ir Saulės gravitacija. Kaip bebūtų, antrasis smūgis pakeitė palydovo ir Veneros gravitacinį kontaktą – palydovas ėmė judėti link planetos ir susidūrė su ja.

Beje, antrasis smūgis galėjo sukurti dar vieną palydovą. Jei taip, tai pirmasis palydovas galėjo stumtelėti antrąjį ir į planetą jie rėžėsi drauge. Šią idėją netgi būtų galima patikrinti gavus Veneros uolienų pavyzdžių ir išanalizavus jų izotopinę sudėtį. Gal viena iš būsimų grįžimo į Venerą misijų tuo ir užsiims. O kol kas belieka kurti teorijas.

Technologijos.lt
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT