Dabar populiaru
Publikuota: 2014 gegužės 23d. 16:22

Lietuviškas palydovas „LitSat-1“ oficialiai baigė kosminę misiją ir sudegė orbitoje

Kauno technologijos universiteto palydovas  „LitSat-1“
Kauno technologijos universiteto palydovas „LitSat-1“

Ketvirtadienį vakare amerikiečių gynybos sistema NORAD nustojo atnaujinti Kauno technologijos universitete (KTU) sukurto palydovo „LitSat-1“ orbitos duomenis. Su palydovu užmegzti ryšio jau nuo trečiadienio nebepavyksta ir Kauno mokslininkams. Misijos protokole oficialiai konstatuota: gegužės 22 d. palydovas pateko į Žemės atmosferą ir sudegė.

Paskutinį kartą „LitSat-1“ į Lietuvą signalą atsiuntė trečiadienį (8 val. 15 min. 15 sek.). Nuo pirmojo aktyvaus ryšio su palydovu, kuris užmegztas vasarį, buvo praėjusios 1 962 val. 30 min. arba beveik 82 paros. Per tą laiką „LitSat-1“ Žemės orbitą apskriejo 1 303 kartus ir maždaug 1,3 mln. kartų išsiuntė tautos žinutę iš kosmoso „Lietuva Myli Laisvę“.

„Palydovas savo darbą atliko su kaupu. Metas žiūrėti į priekį ir 2015 m. išbandyti pjezoreakcijos įrangą kosmose,“ – tvirtino „LitSat-1“ kūrėjų komanda.

Šiuo metu KTU bandoma naujo tipo stabilizavimo sistema nanopalydovams, kurioje naudojamos pjezoelektrinės pavaros.

Šiuo metu KTU bandoma naujo tipo stabilizavimo sistema nanopalydovams, kurioje naudojamos pjezoelektrinės pavaros. Prieš pritaikant ją kosmose, atliekami žemės bandymai, o iš „Litsat-1“ skrydžio sukaupti duomenys bus panaudoti projektuojant valdymo sistemos įrangą.

Lietuvos kosmoso asociacijos vadovo Vidmanto Tomkaus įsitikinimu, ne mažiau nei įgyta technologinė patirtis, svarbi ir šio projekto šviečiamoji misija, ypač tarp Lietuvos jaunimo.

„Kurdami realų kosminį objektą turėjome galimybę važinėti po Lietuvą ir jį pristatyti moksleiviams, studentams. Jaučiame, kad projektas labai paskatino jaunimą domėtis inžineriniais, techniniais ir gamtos mokslais. Ypač palydovu domisi moksleiviai,“ – sakė V. Tomkus.

Pasak asociacijos vadovo, šis projektas tam tikra prasme priartino kosmines idėjas prie žemės – tiek verslas, tiek valdžios atstovai, tiek visuomenė patikėjo, kad tokius sudėtingus gaminius kaip kosminės technologijos galima kurti ir Lietuvoje.

Misiją vykdė Kauno technologijos universitetas, bendradarbiaudamas su Lietuvos kosmoso asociacija bei Lietuvos kosmoso mokslų ir technologijų institutu. 

Kitas lietuviškas palydovas – Vilniaus universiteto „LituanicaSat – 1“ vis dar skrieja kosmose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15min tema

Ypatingos

17:02
04:35

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

01:00
24:59
00:45

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT