Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvių sukurtų palydovų paleidimas į kosmosą – tik pirmas žingsnis

Lietuvos kosminės misijos pristatymas Seime.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Lietuvos kosminės misijos pristatymas Seime.
Šaltinis: 15min
0
A A

Jau kitą ketvirtadienį ankstų rytą 4 val. 42 min į kosmosą pakils du pirmieji lietuviški palydovai „LitSat– 1“ ir „LituanicaSat – 1“. Pristatydami palydovus Seime jų kūrėjai žadėjo, kad juos paleidę į kosmosą imsis kitų, daug sudėtingesnių, projektų.

Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus džiaugėsi, kad palydovų kūrėjams pavyko gana nedidelėmis lėšomis pasiekti puikių rezultatų.

„Europos Komisijos nutarimuose taip pat pabrėžiama kosmoso technologijų reikšmė. Šiandien sunkiai įsivaizduotume, kaip mūsų gyvenimas atrodytų be kosmoso technologijų pasiekimų, – trečiadienį Seime kalbėjo V.Tomkus. – Gaminiams, išbandytiems kosmoso sąlygomis, suteikiamas kokybės ženklas, tai yra inovatyvumo įrodymas.“

Tik pirmas žingsnis

„Galiu visų studijuojančiųjų vardu pasakyti, kad bet kokia galimybė įgyjamas teorines žinias dar studijų metu pritaikyti praktiškai yra be galo vertinga. Tuo tarpu proga sudalyvauti pirmojo palydovo kūrime yra, ko gero, kiekvieno techninių mokslo studento svajonė, – kalbėjovo „LitSat-1” komandos narys Agis Karpavičius. – Džiugu, kad pirmasis Kauno technologijos universitete sukurtas LitSat-1 – tik pradžia, leidžianti jau dabar galvoti apie būsimus kosminius projektus ir, žinoma, pirmiausia – apie 2015-aisiais planuojamą pjezo reakcijos įrangos eksperimentą kosmose.“

Džiugu, kad pirmasis Kauno technologijos universitete sukurtas „LitSat-1“ – tik pradžia, leidžianti jau dabar galvoti apie būsimus kosminius projektus, – sakė A.Karpavičius.

Pasak jo, šios technologijos galbūt leis užsidirbti pinigų ir ateityje paleisti naujų technologijų.

Pakėlus į kosmosą palydovus norima patikrinti, kokios lietuvių sukurtos technologijos veiks kosmose ir ar atlaikys bandymus skrydžio metu.

„Mūsų palydovui pirminiai keliami uždaviniai yra užmegzti ryšio signalą su Žeme, išbandyti linijinį radijo atsakiklį, skrydžio kompiuterį, kuris kurtas Lietuvoje ir nebandytas kosmose, taip pat išbandyti, kaip dirba esama palydovo orientavimosi sistema, išbandyti saulės elementus“, – vardino A.Karpavičius.

Idėja kilo spontaniškai

„LituanicaSat-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas, pristatydamas palydovą prisiminė, kad idėja suskurti palydovą atsirado spontaniškai.

„Idėja nebuvo tik paleisti palydovą – norėjome sukurti infrastruktūrą ir suburti entuziastų komandą, kad galėtume panašius projektus vykdyti ir ateityje. Kada nors sukursime ir didelius palydovus, kurie bus labai funkcionalūs“, – sakė jis.

Paleidus palydovus bus nušauti du zuikiai vienu šūviu: ne tik paleidžiame palydovą, bet jį paleidžiame per tarptautinę kosminę stotį, – sakė V.Buzas.

V.Buzas paaiškino, kad palydovo pavadinimas „LituanicaSat-1“ pasirinktas dėl to, kad šie metai – Dariaus ir Girėno metai.

„Paleidus palydovus bus nušauti du zuikiai vienu šūviu: ne tik paleidžiame palydovą, bet jį paleidžiame per tarptautinę kosminę stotį. Kosminė stotis – didžiulis mokslo miestelis kosmose, kuriame galime atlikti eksperimentus ne tik tada, kai paleidžiame palydovus“, – pridūrė V. Buzas

Seimo nariai išrinko žodžius

Pristatymo pabaigoje jame dalyvavę Seimo nariai buvo paprašyti išrinkti ir pirmuosius žodžius, kuriuos KTU palydovas „LitSat-1“ ištransliuos į kosmosą. Kaip ir dauguma lietuvių, jie išrinko žodžius „Lietuva“, „meilė“, „laisvė“.

10 centimetrų kraštinėmis ir apie 1 kg sveriantys lietuviški palydovai yra mažieji „Cubesat“ tipo palydovai. Jau dabar netyla verslininkų prognozės, kad mažųjų palydovų technologija padarys perversmą palydovų paslaugų rinkoje, nes jie yra gana pigūs ir skrenda gana arti Žemės. Ši technologija pasauliniu mastu dar tik pradėta vystyti, o Lietuva yra šio perversmo priešakinėse linijose.

Be to, abiejų lietuviškų palydovų sėkmingai įvykdytos misijos dar labiau priartintų Lietuvą prie tarptautinės sutarties pasirašymo su Europos kosmoso agentūra bei taptų nenuginčijamu įrodymu, jog mūsų šalies vieta – greta kitų Europos kosminių valstybių. 

Vienas palydovų – „LitSat-1“ yra sukonstruotas Kauno technologijos universitete. Jis sukurtas padedant Lietuvos kosmoso asociacijai ir Kosmoso mokslų ir technologijų institutui. Palydovo misija – „Misija Lituanica 80“. Leidžiant šį palydovą bus bandomas ir pjezo reakcijos mechanizmas.

Kito palydovo – „LituanicaSat-1” iniciatoriai yra Vytenis Bruzas ir Laurynas Mačiulis. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu. Skelbiama, kad šio palydovo tikslas – išmėginti lietuvių vystomas technologijas ir testuoti alternatyviuosius energijos šaltinius.

Gruodžio 19 d. palydovų paleidimo transliaciją galite stebėti gyvai per TV3.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT