Dabar populiaru
Publikuota: 2017 liepos 24d. 20:51

Mėnulis yra drėgnesnis, negu lig šiol manyta

Dangaus stebėtojai grožisi „supermėnuliu“
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Mėnulis

Mėnulis, kuris daugelį metų buvo laikomas sausu nesvetingu pasauliu, iš tikrųjų turi netikėtai dideles vandens atsargas po savo paviršiumi, ir kada nors juo galės malšinti troškulį iš Žemės atvykę tyrinėtojai, pareiškė pirmadienį mokslininkai.

„Naudodamiesi pasaulio mastu surinktais palydovų duomenimis, mes aptikome vandens pėdsakus po Mėnulio paviršiumi“, – sakė Shuai Li, vienas studijos autorių JAV Browno universitete.

„Tokį vandenį galima naudoti iš vietinių išteklių per ekspedicijas ateityje“, – sakė Shuai Li, Havajų universiteto mokslinis darbuotojas, daktaratą apsigynęs Browno universitete.

Pasak Shuai Li, maždaug prieš dešimt metų mokslininkai dar laikė Mėnulį „visiškai sausu“, kol buvo rasta vandens, itin svarbaus gyvybės komponento, gargždo karolių pavidalo akmenukuose, pargabentuose „Apollo“ misijos.

Browno tyrėjų pastebėti radiniai rodo daugybę vulkaninių uolienų, išbarstytų Mėnulio paviršiuje, ir jose esama „netikėtai daug sukaupto vandens“, palyginus su jų aplinkos uolienomis.

Vandens rasta akmenukuose, pargabentuose „Apollo“ misijos.

Pasak mokslininkų, vandens atradimas senosiose uolienose, kurias, kaip manoma, sudaro stiklo karoliukai, susidarę išsiveržus magmai iš po Mėnulio paviršiaus, sužadino mintį, kad Mėnulio mantijoje yra stebinančiai daug vandens.

„Svarbiausias klausimas – ar „Apollo“ mėginiai atspindi didžiąją mėnulio vidaus sąlygų dalį, ar kitaip – neįprastą, galbūt anomalią vandeningą zoną šiaip sausoje mantijoje“, – aiškina naujojo tyrimo pagrindinis autorius Ralphas Millikenas straipsnyje paskelbtame pirmadienį žurnale „Nature Geoscience“.

„Svarbu žinoti šių vandeningų uolienų pasiskirstymą, – sakė jis. – Jos paplitusios paviršiuje, ir tai rodo, kad „Appollo“ mėginiuose rastas vanduo nėra vienintelis atvejis“.

„Analizuodami orbitinius duomenis, galime nagrinėti didelius Mėnulio piroklastus (nuolaužas), iš kurių niekad mėginių nepaėmė nei „Apollo“, nei „Luna“ misijos“, – sakė Browno universiteto Žemės, aplinkos ir planetų mokslų departamento profesorius adjunktas R.Millikenas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT