Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Merkurijus nuo atsiradimo susitraukė tris kartus labiau, nei manyta iki šiol

Raudonos zonos yra niekad neapšviečiamos Saulės, geltona spalva pažymėtos ledu padengtos zonos
NASA nuotr. / Raudonos zonos yra niekad neapšviečiamos Saulės, geltona spalva pažymėtos ledu padengtos zonos
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

52 mln. kilometrų nuo Saulės nutolęs Merkurijus yra arčiausiai Saulės iš visų mūsų sistemos planetų, o taip pat ir mažiausia Saulės sistemos planeta (Plutonas Saulės sistemai nepriskiriamas – red. past.). Ir ji vis mažėja.

Dar 1970 – aisiais erdvėlaivis „Marine 10“ skriejo netoli Merkurijaus ir nufotografavo apie 45 proc. planetos paviršiaus. Stebėdami šiuos vaizdus mokslininkai užfiksavo planetos traukimosi ženklus: keistų formų skardžius - geologines struktūras, kuriose plutos uolienos buvo pakeltos ir stumtos viena į kitą.

Iki šiol buvo manyta, kad Merkurijus nuo susiformavimo prieš 4, 6 mlrd. metų prarado 2 km iš 2,44 tūkst. savo skersmens. Palyginimui, Žemės skersmuo siekia 6,371 tūkst. kilometro.

Tačiau nauji mokslininkų tyrimai rodo, kad Merkurijus susitraukė daugiau nei 7 kilometrus, rašo realclearscience.com. Tyrimas, kuriam vadovavo Paulas Byrne'as iš Carnegie mokslų instituto Vašingtone, išsamiai aprašytas „Nature Geoscience“ žurnale.

Stebėdami 2004 m. tyrinėti Merkurijaus išsiųsto erdvėlaivio „Messenger“ duomenis, mokslininkai pastebėjo planetoje susidariusius skardžius. Taip pat jie aptiko daug raukšlėtų keterų, kurios primena ant odos esančias venas ir yra akivaizdus planetos traukimosi ženklas. Daug tokių senų keterų turi mėnulis.

Aptikę 216 griovių ir skardžių, mokslininkai priėjo prie naujos Merkurijaus skersmens susitraukimo amplitudės – nuo 5 iki 7 kilometrų.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT