Dabar populiaru
Publikuota: 2017 sausio 17d. 06:55 , atnaujinta: 2017 sausio 17d. 08:09

Mirė paskutinis Mėnulyje pabuvojęs JAV astronautas Eugene'as Cernanas

JAV astronautas Eugene'as Cernanas
„Scanpix“/AP nuotr. / JAV astronautas Eugene'as Cernanas

JAV astronautas Eugene'as Cernanas, paskutinis žmogus, žengęs ant Mėnulio paviršiaus, mirė pirmadienį, būdamas 82 metų, pranešė JAV kosmoso agentūra NASA ir velionio šeima.

1972 metų gruodį, per savo trečiąjį skrydį į kosmosą, E.Cernanas buvo erdvėlaivio „Apollo 17“ įgulos vadas. Šis skrydis buvo paskutinė „Apollo“ misija, per kurią žmonės išsilaipino Mėnulyje.

„Esame nuliūdinti dėl į pensiją išėjusio NASA astronauto Gene'o Cernano, paskutinio Mėnulyje vaikščiojusio žmogaus, netekties“, – sakoma NASA „Twitter“ žinutėje.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija taip pat paskelbė astronauto šeimos pranešimą, kad E.Cernanas, buvęs karinių jūrų pajėgų karininkas, mirė dėl įsisenėjusių sveikatos problemų.

„Su labai giliu liūdesiu dalijamės mūsų mylimo vyro ir tėvo netektimi“, – nurodė šeima.

„Žinoma, mūsų šeimos širdis sudaužyta, ir mes tikrai esame dėkingi už kiekvieno mintis ir maldas. Gene'as, kokį jį daugelis pažinojo, buvo mylintis vyras, tėvas, senelis, brolis ir draugas“, – sakoma pranešime.

„Netgi būdamas 82 metų Gene'as aistringai dalijosi savo troškimu matyti tolesnius žmonių tyrimus kosmose ir ragino mūsų šalies lyderius bei jaunimą neleisti jam likti paskutiniuoju Mėnulyje vaikščiojusiu žmogumi“, – pridūrė šeima.

„Šviesiausias gyvenimo momentas“

1972 metų gruodžio 14-ąją, ilgiau kaip po trijų Mėnulyje praleistų dienų, E.Cernanas dulkėtame palydovo paviršiuje išbraižė kojomis savo vienintelio vaiko inicialus ir paskutinį kartą užkopė į „Apollo 17“ nusileidimo modulį.

Ši akimirka buvo, „ko gero, šviesiausias mano gyvenimo momentas... Tokią akimirką norisi įšaldyti ir parsigabenti namo. Bet negali“, sakė astronautas.

Tuos žingsnius į viršų trapu buvo sunku atlikti, – E.Cernanas prisiminė 2007 metais.

„Tuos žingsnius į viršų trapu buvo sunku atlikti, – E.Cernanas prisiminė 2007 metais. – Nenorėjau lipti į viršų. Norėjau dar kurį laiką pasilikti.“

Per šią misiją, kuri E.Cernanui buvo antrasis skrydis į Mėnulį, „Apollo 17“ įgula padarė garsiąją nuotrauką „Mėlynasis rutulys“ (Blue Marble), kurioje matomas didingas mūsų planetos vaizdas.

„Viskas yra trijų matmenų, kai pažvelgi atgal į Žemę visoje jos didybėje, visoje jos šlovėje – įvairiaspalvis vandenynų mėlis ir sniego bei debesų baltuma“, – astronautas 2007 metais pasakojo NASA apie savo paskutiniąją misiją.

Ant Mėnulio paviršiaus palikti E.Cernano pėdsakai tebėra matomi, praėjus daugiau kaip keturiems dešimtmečiams.

„Tiesiog norėčiau pažymėti, kad šiandienos Amerikos iššūkiai sukūrė rytojaus žmogaus likimą“, – ištarė jis, paskutinį kartą palikdamas Mėnulį.

Dešimtmečius vėliau E.Cernanas rūpinosi, kad nebūtų paskutinis ant Mėnulio žengę žmogus, ir ragino JAV Kongresą surengti naujų tyrimo misijų. Deja, metams bėgant jis suprato, kad nebepamatys astronauto, atkartosiančio jo žygį.

„Neilas Armstrongas, pirmasis Mėnulyje išsilaipinęs žmogus, mirė 2012 metais, ir aš nebepamatysime kitų jaunų amerikiečių, vaikščiojančių Mėnulyje. Ir tepadeda mums Dievas, jeigu jie nebus amerikiečiai“, – E.Cernanas sakė Kongresui 2011 metais.

„Kai paliksiu šią planetą, noriu žinoti, kur mes keliaujame kaip tauta. Tai mano didysis tikslas“, – pridūrė jis.

„Ad astra“

Kosmoso tyrėjų bendruomenė savo „Twiter“ žinutėmis išreiškė pagarbą E.Cernanui ir jo palikimui.

„Nuliūdintas pionieriaus, bendražygio karo laivyno aviatoriaus, astronauto ir draugo Gene'o Cernano netekties #RIP (ilsėkis ramybėje) #lastmanonthemoon (paskutinis žmogus Mėnulyje)“, – parašė karjerą baigęs amerikietis astronautas Scottas Kelly.

„Ad Astra, Gene'ai“, – sakoma NASA Kennedy kosmoso centro žinutėje, kurioje pavartota lotyniška frazė, reiškianti „Į žvaigždes“.

„Gedime netekę savo draugo Gene'o Cernano, Paskutinio Žmogaus Mėnulyje ir didvyrio amžiams, – parašė Smithsono nacionalinis aviacijos ir kosmoso muziejus. – Laimingos kelionės, „Apollo 17“ vade.“

„Drąsios ambicijos“

1934 metais Čikagoje gimęs E.Cernanas 1956-aisiais gavo elektros inžinieriaus diplomą, baigęs studijas Purdue universitete Indianoje.

Jis taip pat įgijo aeronautikos inžinerijos magistro laipsnį JAV Laivyno magistrantų mokykloje Kalifornijoje.

E.Cernanas buvo vienas iš 14 astronautų, atrinktų į NASA 1963 metais. Jis dalyvavo „Gemini“ ir „Apollo“ misijose, įskaitant „Apollo 10“, per kurią erdvėlaivis apskriejo Mėnulį, bet ant jo nenusileido.

Kosmose jis išbuvo iš viso 566 val. 15 min., o ant Mėnulio paviršiaus – ilgiau kaip 73 valandas.

Karjerą karinėse jūrų pajėgose ir NASA E.Cernanas baigė 1976 metais. Vėliau jis įsitraukė į privatų verslą ir komentuodavo per televiziją pirmuosius erdvėlaivių „Space Shuttle“ skrydžius.

2016 metais buvo išleistas dokumentinis filmas apie jo gyvenimą – „Paskutinis žmogus Mėnulyje“ (The Last Man on the Moon).

Likus mėnesiui iki šio buvusio astronauto mirties pasaulis neteko kito iškilaus kosmoso pionieriaus – Johno Glenno, pirmojo Žemę apskriejusio amerikiečio.

J.Glennas buvo paskutinysis tebegyvenęs iš pirmojo JAV astronautų septyneto, atrinktų į kosminių skrydžių programą 1959 metais.

Mirus E.Cernanui, tebegyvenančių Amerikos kosmoso pionierių ratas dar labiau sumažėjo.

„Amerika iš tikrųjų neteko patrioto ir pionieriaus, padėjusio apibrėžti mūsų šalies drąsias ambicijas imtis dalykų, kurių žmonija dar niekada nebuvo pasiekusi“, – sakė NASA administratorius Charlesas Boldenas, komentuodamas E.Cernano mirtį.

E.Cernanas paliko savo žmoną Jan, dukrą, dvi podukras ir devynis vaikaičius, nurodė jo šeima.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT