TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Mokslininkai atrado realiausią Saulės sistemos kandidatą nežemiškai gyvybei

Geizeriai Saturno palydove Encelade.
SSI/JPL/ESA/NASA nuotr. / Geizeriai Saturno palydove Encelade.
Šaltinis: 15min
0
A A

Panašu, kad gyvybei draugiškiausias pasaulis gali būti ne Saturno palydovas Europa, o šeštasis pagal dydį palydovas Enceladas. Astrofizikai, dirbantys su „Cassini“ erdvėlaiviu, pranešė, kad Encelado pietiniame poliuje yra šiltas vandenynas, kuriame vyksta hidroterminis aktyvumas. Tai – pirmoji vieta už Žemės ribų, kur pastebėtas šis reiškinys.

Tyrimas, publikuotas žurnale „Nature“, remiasi praėjusiais metais darytu atradimu apie palydovo šešių mylių gylio vandenyną, kuriame, manoma, gali būti gyvybei tinkamų cheminių medžiagų.

„Mes dabar turime tvirtų įrodymų, kad Encelado vandenyne yra karšta hidroterminė aplinka, panaši į tas, kuriose, kaip manoma, rasta gyvybė Žemėje, – sako Jonathanas Lunine'as, planetų mokslininkas iš Kornelio universiteto, kuris dirba su „Cassini“ erdvėlaiviu, tačiau nedalyvavo naujajame tyrime. – Tai yra dar vienas atradimas serijoje itin įsimintinų tyrimų, kurie buvo atlikti palaipsniui ir mums parodo, kad Enceladas gali būti gera vieta gyvybės už Saulės sistemos ribų paieškoms.“

Nepaisant to, kad tyrimai vykdomi jau atgyvenusiais instrumentais, „Cassini“ atsiunčia naujų duomenų, kurie iš esmės keičia mūsų suvokimą apie galimą gyvybę Saulės sistemoje.

Seanas Hsu, astrofizikas iš Kolorado universiteto, kuris padėjo dirbti prie šio atradimo, sako, kad atradimas buvo įvykdytas kontržvalgybos būdu. Jis ir jo kolegos apskaičiavo temperatūrą, druskingumą, apytikslę Encelado vandenyno pH, tirdami dulkes tolimiausiame Saturno žiede.

„Mes, remdamiesi Saturno žiedų išsidėstymu, jau senokai žinojome, kad Enceladas buvo tolimiausio Saturno žiedo medžiagos šaltinis, nors ir nežinojome tikslaus medžiagos perdavimo mechanizmo“, – kalbėjo S.Hsu.

Tačiau dar 2005 m. mokslininkų Encelade atrasti geizeriai pasufleravo, kaip Saturno palydovo medžiaga galėjo atsirasti padangėse.

S. Hsu ir jo komanda analizavo tolimiausiame Saturno žiede esančių dulkių nanodalelių klasę. Naudodami „Cassini“ masės spektrometro įrankį jie įrodė, kad šios dulkių dalelės daugiausia buvo sudarytos iš silicio dioksido, ir kad jos buvo išgaravusio geizerių išsvaidyto sūraus vandens griaučiai. Šios dalelės leidžia daryti prielaidą apie šiltus Encelade esančius vandenis.

Kokiu būdu? Pasirodo, kad silikato dalelių tikslus dydis ir sandara mokslininkams suteikia neįtikėtinai aiškių duomenų apie jas suformavusias sąlygas. Pavyzdžiui, jei Encelado vandenynas būtų labai druskingas (tarkime, jo druskingumas būtų 4 proc. didesnis už Žemėje esančių vandenynų, silikato dalelės būtų chemiškai susijungusios į gabalus ir suformuotų didesnius gumbus, nei buvo surasti).

Gyvybė Encelade?

Turėdamas vidutinį klimatą šildomais vandenimis, kuriuose yra azoto, metano, anglies dioksido ir įvairių kitų chemikalų, kurių reikia Žemės tipo gyvybei, Enceladas hidroterminėje srityje gali atrodyti tarsi prarastasis Atlantidos miestas.

Naujas požiūris į Enceladą toli gražu neprimena seno, vyravusio prieš 15 metų, kuomet mokslininkai buvo įsitikinę, kad Enceladas yra nereikšmingų uolų sankaupa.

Tačiau, nors S.Hsu sako, kad Enceladas atrodo viliojančiai gyvenamas, dar nėra aišku, ar Saturno palydove gali egzistuoti gyvybė.

„Labai svarbi aplinkybė yra Encelado vandenyno hidroterminių versmių aktyvumo trukmė“, – sako S.Hsu.

Skirtingai nuo terminio aktyvumo Žemėje, kuris maitinamas mūsų karšto branduolio, Encelado šiluma yra sukuriama Saturno ir jo palydovų gravitacinės trinties.

Tačiau, pasak J.Lunine'o, į klausimą, ar Encelado palydove egzistuoja gyvybė, gali būti atsakyta labai greitai.

Dabar visi tyrimai atliekami „Cassini“ erdvėlaiviu, kuris baigtas kurti dar devintojo dešimtmečio pradžioje. Nepaisant to, kad tyrimai vykdomi jau atgyvenusiais instrumentais, „Cassini“ atsiunčia naujų duomenų, kurie iš esmės kečia mūsų suvokimą apie galimą gyvybę Saulės sistemoje.

J.Lunine'as dabar dirba siekdamas pasiūlyti atnaujinimą „Cassini“ misijai, kuriame naudotų naują erdvėlaivį tiek su modernių dienų technologijomis, tiek su specializuotais įrankiais, kurie skirti ieškoti biologinės gyvybės požymių.

„Jeigu mes galėtume sugrįžti į Enceladą ir remtis „Cassini“ rezultatais su šios dienos pažengusiomis priemonėmis, trumpas atsakymas, mes galėtume ieškoti gyvybės įšaldytose geizerių dalelėse ir atsakyti į mus dominančius klausimus“, – sakė J.Lunine'as.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT