Manoma, kad Žemė susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų ir netrukus po to – Mėnulis. Vyraujanti Mėnulio kilmės hipotezė (Giant Impact Hypothesis) skelbia, kad Mėnulis susidarė iš nuolaužų susidūrus dviems protoplanetoms – besiformuojančiai Žemei ir uolingam Marso dydžio objektui – planetai Tėjai.
„Palyginus su mūsų Mėlynąja planeta Žeme, Mėnulis sausas kaip kaulai. Jei tiksliau, kauluose yra daugiau vandens nei Mėnulyje“, – sako D.Herwartzas
„Vyraujanti hipotezė paaiškina daugelį Mėnulio susiformavimo aspektų“, – sako tyrimo autorius Danielis Herwartzas, izotopų geochemikas Getingeno universitete Vokietijoje.
Pavyzdžiui, tokia hipotezė padeda atsakyti į klausimą, kodėl Mėnulyje yra mažai greitai išgaruojančių medžiagų, tokių kaip vanduo. Mat šios lakiosios medžiagos greit išgaravo po sprogimo.
„Vis pasirodantys pranešimai apie Mėnulyje atrastą nedidelį kiekį vandens nenuginčija šių įrodymų, – sako D.Herwartzas. – Palyginus su mūsų Mėlynąja planeta Žeme, Mėnulis sausas kaip kaulai. Jei tiksliau, kauluose yra daugiau vandens nei Mėnulyje.“
Tačiau dalis mokslininkų Mėnulio susiformavimo hipoteze abejojo dėl cheminės Mėnulio sudėties. Problema ta, kad dauguma Saulės sistemos planetų turi unikalią cheminę sudėtį, ją turėtų turėti Žemė ir Mėnulis. O lyginant cheminius elementus, vadinamus izotopais, Žemė ir Mėnulis buvo labai panašūs. „Tai mums buvo neįminta mįslė“, – sako D.Herwartzas.
Tačiau visai neseniai mokslininkas su bendradarbiais rado skirtumų tarp Žemės ir Mėnulio izotopų.
Mokslininkai matavo skirtingų deguonies izotopų rodiklius – 16 O, kuris savo branduolyje turi 8 neutronus, ir 17 O, kuris turi 9.
Iki šio tyrimo ankstesnės mokslininkų grupės tyrinėdavo Mėnulio uolienas, kurios atskilo nuo Mėnulio ir į Žemę atskriejo kartu su meteoritais. Tačiau šie mėginiai buvo užteršti deguonies izotopų vandenyje iš Žemės.
O D.Herwartzas su kolegomis analizavo Mėnulio nuolaužas, kurios buvo atgabentos iš „Apollo“ misijų. Jie nustatė, kad Mėnulį sudaro 40 proc. Tėjos. Iki šiol manyta, kad Mėnulio sandaroje buvo 70 proc. Tėjos.
