Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 18d. 12:04

Mokslininkai perspėja, kad Elonas Muskas kelia grėsmę visai astronomijos sričiai

„SpaceX“ pristatė skrydžiams į Marsą skirtą erdvėlaivį „Starship“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / „SpaceX“ pristatė skrydžiams į Marsą skirtą erdvėlaivį „Starship“

Bendrovių siekis tiekti interneto ryšį iš kosmoso paskatino astronomus išsakyti susirūpinimą dėl tokių žingsnių įtakos antžeminiams teleskopiniams stebėjimams.

Lapkričio 11 dienos rytą bendrovė „SpaceX“ viena iš savo daugkartinio naudojimo raketų iš kosmodromo Kanaveralo kyšulyje iškėlė 60 palydovų. Tai buvo antrasis krovinys, skirtas planuojamam dešimčių tūkstančių internetą visame pasaulyje užtikrinsiančio „Starlink“ palydovų būriui.

Kai privati Elono Musko raketų bendrovė „SpaceX“ gegužę paleido pirmuosius palydovus, daugelis astronomų nustebo išvydę, kad tie palydovai yra itin ryškūs, o tai sukėlė jiems nerimą, kad įrenginiai gali sutrikdyti mokslo tyrimus ir pakeis žvaigždžių vaizdą. Nuo tada mokslininkai siekia kuo geriau įvertinti „Starlink“ poveikį ir dalijosi savo nerimu su „SpaceX“.

ufomeldpunt.nl nuotr./„Žvaigždžių grandinėlė“ stebėta Olandijoje
ufomeldpunt.nl nuotr./„Žvaigždžių grandinėlė“ stebėta Olandijoje

Atsakydama, „SpaceX“ kompanija teigė norinti sumažinti potencialų „Starlink“ poveikį kosmoso stebėjimams. Bet tuo pat metu projektas toliau vykdomas visu pajėgumu.

Spalį E.Muskas paskelbė, kad naudojęs „Twitter“ per „Starlink“ interneto ryšį, nes jo bendrovė iš Federalinės komunikacijų komisijos (Federal Communications Commission – FCC) prašė leidimo naudoti dar 30 000 palydovų greta 12 000 tų, kurių naudojimas jau patvirtintas. Jei „SpaceX“ pavyks iškelti tiek palydovų į žemąją orbitą, jų bus virš aštuonių kartų daugiau nei esančių orbitoje dabar.

Toks kiekybinis šuolis dar labiau padidino daugelio astronomų nerimą.

Kai Smitho koledžo (JAV) astronomas Jamesas Lowenthalis pavasarį pirmą kartą nakties danguje išvydo „Starlink“ palydovų vorą, jis suprato, kad įvyko pokytis.

„Pajutau, kad mano, kaip astronomo ir naktinio dangaus mylėtojo gyvenimas pasikeitė visam laikui“, – prisimena jis.

VIDEO: SpaceX Starlink Satellites Spotted Over Netherlands

Dauguma pirmųjų „Starlink“ mazgų pakilo į aukštesnes orbitas ir dauguma gyvenančiųjų miestuose, kur daug ryškių šviesų, jų nemato. Bet kur šviesos tarša mažesnė, juos galima pastebėti. Jei bus iškelta dar tūkstančiai naujų palydovų, Dr. J.Lowenthalis baiminasi, kad „atrodys, kad žvaigždės po dangų slankioja“.

„SpaceX“ su JAV Nacionaline radioastronomijos observatorija (National Radio Astronomy Observatory), federaliniu tyrimų centru, kurio įranga išdėstyta visame pasaulyje, stengėsi minimizuoti galimą „Starlink“ palydovų įtaką astronomų naudojamiems radijo bangų dažniams.

Bet šiuose pokalbiuose nebuvo atkreiptas dėmesys į šviesos taršą, kurią kelia tokių palydovų grupuočių, kaip „Starlink“, šviesą atspindintys paviršiai. Iš pradžių „SpaceX“ teigė, kad problemos bus minimalios, o naujasis komitetas stengiasi įvertinti įtaką ir aktyviai ieško sprendimų.

„Iki šiol jie buvo gan atviri ir dosniai dalijosi savo duomenimis. Bet jokių pažadų jie neduoda“, – sakė Dr. J.Lowenthalis.

„SpaceX“ atstovė spaudai sakė, kad bendrovė imasi žingsnių į Žemę atsuktas palydovų dalis nudažyti juodai, kad jie atspindėtų mažiau šviesos. Bet astronomas Anthony Tysonas iš Kalifornijos universiteto Davise (JAV) sakė, kad tai problemos neišspręs.

Dr. A.Tysonas yra Čilėje statomo 8,2 metrų skersmens, milijardą dolerių kainuosiančio ir viso dangaus panoramą per tris dienas sudarysiančio „Large Synoptic Survey Telescope“ teleskopo vyr. mokslininkas. Šiuo teleskopu atliekama apžvalga – iki šiol didžiausia pasaulyje – padės astronomams geriau suprasti tamsiąją energiją, tamsiąją materiją, Paukščių Tako kilmę ir išorinius Saulės sistemos regionus. Bet kadangi jis sukurtas ieškoti blyškių objektų, baiminamasi, kad palydovai jam smarkiai trukdys.

Dr. A.Tysono modeliavimai parodė, kad šis teleskopas fiksuotų netgi patamsintus „Starlink“ ar kitus palydovų pulkus. Ir jie ne tik užstotų vaizdo tašką fotografijoje. Vienas šviesus objektas atvaizde gali sukurti dar ir blankesnius artefaktus dėl sukuriamų vidinių atspindžių teleskopo jutiklyje. Negana to, į ilgo išlaikymo kadrą įsiterpęs palydovas sukuria ryškų šviesos brūkšnį tiesiai prieš astronomų stebimą objektą.

„Tai tikras jovalas“, – sakė astronomas.

Žinodamas, kaip sunku būtų šiuos atvaizdus ištaisyti, Dr. A.Tysonas nusprendė, kad geriausia būtų teleskopus sureguliuoti taip, kad jų apžvalgos lauke „Starlink“ palydovų nebūtų. Nors modeliavimai su 12 000 anksčiau patvirtintų palydovų rodė, kad tai būtų įmanoma, „SpaceX“ paraiška dėl 30 000 papildomų palydovų skaičiavimus sujaukia.

„Perdarome modelius, kad nustatytume, kas matoma kiekvienu laiko momentu — ir tai iš tiesų baugina“, – sakė Mičigano universiteto astronomijos profesorius emeritas Patrickas Seitzeris, kuris atliko panašias analizes siekdamas nustatyti, kiek palydovų bus matoma ir kada.

Preliminarūs jo rezultatai rodo, kad išvengti palydovų būtų sunku prietemoje, o tai, atsimenant, kad potencialiai grėsmingi asteroidai ir daugelis Saulės sistemos objektų geriausiai matomi būtent tada – rimta problema. Tad, palydovai ribotų astronomų galimybes juos stebėti.

O ankstyvieji A.Tysono modeliavimai problemą tik patvirtina, rodydami, kad per metus milžiniškas teleskopas negalėtų išvengti palydovų 20 proc. laiko – tuo metu gauti atvaizdai būtų sugadinti.

30 000 „SpaceX“ palydovų taip pat gali būti starto ženklas kitoms kompanijoms, tokioms, kaip „Amazon“, „Telesat“ ir „OneWeb“, planuojančioms panašius palydovų megaspiečius.

„Jei danguje atsirastų daugybė ryškių judančių objektų, mūsų darbas būtų labai smarkiai sutrikdytas. Tai potencialiai grėsmė pačiam astronomijos mokslui“, – sakė Dr. J.Lowenthalis.

Harvard-Smithsonian astrofizikos centro astronomas Jonathanas McDowellas antrina: „yra taškas, kai antžeminė astronomija taps nebeįmanoma. Neteigiu, kad „Starlink“ šį tašką pasiekia. Bet nekreipiant į tai dėmesio ir dar 10 metų į dangų beatodairiškai keliant naujus palydovų megaspiečius, galiausiai pasieksime tašką, kai astronomija užsiimti nebegalėsime. Tad kalbėkime apie tai dabar“.

Astronomai šiuos pokalbius pradeda, bet teisinių svertų jie turi mažai. Nėra dangaus apsaugos nuo šviesos taršos reguliavimo.

„Tarptautinė kosmoso teisė yra gan atvira“, – sakė Megan Donahue, astronomė iš Mičigano valstijos universiteto ir AAS prezidentė. Radijo trikdžiai ir kosmoso šiukšlės kėlė nerimą daugeliui astronomų, tačiau šviesos tarša yra didesnė grėsmė, nes jos nereguliuoja jokios taisyklės, pažymi ji. Tai reiškia, kad bet kokie tolesni veiksmai priklauso nuo „SpaceX“ ir kitų kompanijų geros valios.

„Tai veikiau filosofinis klausimas. Iš esmė jis susiveda į tai, kiek galiu pasitikėti korporacijų gera valia, ir kiek korporacijoms rūpės žmonių, kuriems rūpi mokslas ir astronomija, nuomonė“, – sakė Dr. M.Donahue.

Technologijos.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT