Mokslininkai įtarė, kad Marso mėlynės galėjo pateikti įrodymų apie tai, kad Raudonojoje planetoje kadaise egzistavo vanduo, taigi ir gyvybė.
„Mėlynės“ buvo užfiksuotos zondo „Opportunity“ 2004 metais. Populiari 2012 m. teorija skelbė, kad „mėlynės“ susiformavo dėl per uolas tekančio vandens – lygiai taip pat, kaip geležies turtingos sritys susiformuoja Žemėje.
Tačiau mokslininkai iš Havajų geofizikos ir paleontologijos instituto dabar tiki, kad rutuliai susidarė iš meteoritų, kurie suskilo Raudonosios planetos atmosferoje.
„Meteorito teorija paaiškina visas jų savybes“ – „National Geographic“ sakė vyresnysis misijos mokslininkas Anupamas Misra.
Mokslininkai savo teoriją pagrindžia tuo, kad „Marso mėlynės“ yra gerokai mažesnės nei tipiškai Žemėje randami mineralai. Jų dydis svyruoja apytiksliai nuo 0,4 iki 0,6 centimetro. Be to, mokslininkai sako, kad jos greičiausiai nėra senos.
Tyrėjų atradimai šį mėnesį buvo išspausdinti žurnale „Planetary Space and Science“.
Domitės mokslo ir informacinių technologijų naujienomis? Prisijunkite prie Mokslas.IT socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Google+“ ir „Twitter“. Patirkite netikėtų atradimų!
