Naujas tyrimas, kurį atliko Gamtos ir istorijos muziejus, bendradarbiaudamas su Aberdyno universitetu, parodė, kad planetos paviršiuje jau kurį laiką galėjo egzistuoti pagrindiniai gyvybės elementai, rašo Dailymail.co.uk.
Mokslininkai pastebi, kad maždaug pusę Žemės gyvybės sudaro mikroorganizmai, egzistuojantys po planetos paviršiumi. Mokslininkų teigimu, tikėtina, kad panaši situacija gali būti ir Marse.
Į Raudonosios planetos paviršių atsitrenkus meteoritams, uolienos būdavo išsvaidomos aplinkui. Kai kurie Marso krateriai atliko savotišką baseino funkciją: susikaupęs gruntinis vanduo formuodavo ežerus, kuriuose buvo molio ir mineralų. Vėliau juos veikiausiai pakeitė pagrindinis gyvybės elementas – vanduo.
„Tyrinėdami Marso uolienas daugiau galime sužinoti ir apie gyvybės Žemėje susiformavimo procesą – tokio pobūdžio tyrinėjimų sąlygos Raudonojoje planetoje yra geresnės nei Žemėje. Apskritai, Marso uolienų tyrinėjimai mums galėtų suteikti naudingos informacijos apie ankstyvuosius cheminius procesus Saulės sistemoje“, – teigė vienas iš tyrimo autorių Josephas Michalskis.
Planuojama, kad Marso zondas „Curiosity“ jau artimiausiomis dienomis turėtų pradėti išsamesnius Marso paviršiaus tyrinėjimus, kurių metu numatoma gręžti Marso paviršių.
Minėto tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „Nature Geoscience“.
