Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Naktį į antradienį pro Žemę praskriejęs asteroidas turi savo palydovą

Pro Žemę naktį į antradienį praskriejęs asteroidas ir jo palydovas
Youtube kadras / Pro Žemę naktį į antradienį praskriejęs asteroidas ir jo palydovas
Šaltinis: Technologijos.lt
0
A A

Arčiausiai Žemės atsidūręs asteroidas 2004 BL86 skrieja ne vienas – jis turi savo palydovą. 70 metrų skersmens NASA radijo teleskopu „ Deep Space Network “ astronomai užfiksavo, kad aplink beveik 0,5 km skersmens asteroidą sukasi palydovas. Maža to, didysis dvinarės sistemos kūnas yra stebinamai apvalus – tokio dydžio asteroidams tai nebūdinga.

Asteroidas 2004 BL86 yra 325 metrų skersmens, o jo palydovo skersmuo siekia tik apie 70 metrų. Šis tandemas arčiausiai Žemės (už 1,2 mln. km arba 3,1 karto toliau nei atstumas tarp Mėnulio ir Žemės) buvo atsidūręs sausio 26 d. 2:19 val. Lietuvos laiku, tačiau savo šviesumo piką jis pasiekė apie 14:00 val. Lietuvos laiku. Tada objekto ryškis siekė +9,0. Pamatyti tokio ryškio objektą net ir pro nedidelio teleskopo objektyvą turėjo būti nelengva, o ir suradus jį danguje, vaizdas, geriausiu atveju, prilygo neryškaus taškelio vaizdui.

Apie 16 proc. netoli Žemės praskriejančių asteroidų yra 200 metrų skersmens ar didesni. Neretai tai būna dvinarės ar trinarės sistemos, nors jos nėra dažnos. Astronomai iš viso yra atradę 240 asteroidų, kurie turi vieną palydovą, dešimt asteroidų, kuriuos lydi du palydovai. Paminėti verta ir Plutono šešetuką, nors Plutonas – ne asteroidas, o nykštukinė planeta. Iš viso kol kas atrasti 268 „palydoviniai“ asteroidai. 52 iš jų praskrieja netoli Žemės. 

Esant 4 metrų/pikseliui rezoliucijai, matyti pagrindiniai 2004 BL86 sistemos kūno paviršiaus nelygumai, tačiau jo palydovo paviršiaus detalės visiškai neįžiūrimos, nors pat palydovas atrodo pailgas. Stebina ir apvali pagrindinio kūno forma, nes mažieji asteroidai retai kada būna apvalios formos – tam jiems stinga gravitacijos.

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT