Įprastiniai Mėnulio užtemimai, kuomet Saulė, Mėnulis ir Žemė atsiduria vienoje linijoje ir Žemė visiškai užstoja mūsų palydovą nuo Saulės šviesos, pasitaiko maždaug kas dvejus su puse metų.
Esant visiškam Mėnulio užtemimui šis visiškai nedingsta, o ima švytėti tamsiai raudonai.
Tačiau naktį į sekmadienį bus ne tik Mėnulio užtemimas ir pilnatis, tačiau tuo metu Mėnulis atsidurs ir perihelyje – taške, esančiame arčiausiai mūsų planetos. Taigi tuomet Mėnulis yra 14 proc. didesnis nei įprastai ir bus vadinamas „supermėnuliu“.
Tiesa, esant visiškam Mėnulio užtemimui šis visiškai nedingsta, o ima švytėti tamsiai raudonai, nes jį netiesiogiai pasiekia Saulės spinduliai dėl Žemės atmosferos.
Pastarąjį kartą toks Mėnulio užtemimas, kokį matysime šįkart, vyko 1982 m., o per visą XX a. užfiksuoti tik penki tokie Mėnulio užtemimo atvejai. Kitas visiškas Mėnulio užtemimas jam esant perihelyje bus tik 2033 metais.
Lietuvoje visiškas Mėnulio užtemimas prasidės 4 val. 07 minutės ir iš viso truks 72 minutes. Mėnulio užtemimo pabaigos Lietuvoje nematysime, nes Saulė jau bus patekėjusi.
Mėnulio užtemimas bus matomas Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Rytų Azijoje ir rytiniame Ramiojo vandenyno regione.
