Nors, iš pirmo žvilgsnio, ši iliustracija panaši į klastotę, iš tiesų tai – beprecedentis kadras, išsiskiriantis iš visų kitų užtemimų fotografijų ne tik netikėtu požiūrio kampu, bet ir moksliniu tikslumu, rašo Universetoday.com.
Tokios užtemimo nuotraukos niekada nebūtų pavykę pamatyti, jei ne du NASA zondai – Saulę stebintis „Solar Dynamics Observatory“ (SDO) ir Mėnulį stebintis „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO). Nuotraukoje užfiksuota Saulės ir Mėnulio tarpusavio pozicija buvo susidariusi 2010 m. spalio 7 d. Iš tą dieną abiejų zondų užfiksuotų vizualinių duomenų buvo sukomponuotas štai toks Saulės užtemimo kadras.
 |
| NASA/SDO/LRO/GSFC nuotr./Zondų SDO ir LRO užfiksuota Saulės užtemimo kompozcija, kuriame apšviestas tik pats Mėnulio pakraštys |
Šio kadro autoriams teko preciziškai tiksliai apskaičiuoti zondų duomenis ir rasti tą momentą, kai du vienas nuo kito nepriklausomai dirbantys kosminiai aparatai į Saulę ir Mėnulį žiūrėjo iš tos pačios perspektyvos. Abiejų dangaus kūnų paviršiai šiame kadre vaizduojami realiuoju fotografavimo akimirkos vaizdu.
„Rezultatas išėjo visai šaunus, – savo darbą komentavo vienas iš fotografijos bendraautorių S.Wiessingeris. – Kartu tai yra puikus pavyzdys, kaip suderintai viskas veikia: SDO vaizdų fiksavimo sistema, kuriai būna svarbi ir zondo pozicija erdvėje), mūsų gaunama informacija apie Mėnulio libraciją (matomą periodinę Mėnulio svyravimą), Mėnulio paviršiaus žemėlapiai ir visa kita. Visi duomenys persikloja labai tiksliai ir nepriekaištingai. Nepriekaištingai – per švelniai pasakyta. Tai – stačiai neįtikėtina!“
Kadangi abu zondai Saulę ir Mėnulį fiksuoja didelės skiriamosios gebos vaizdo kameromis, priartinus LRO vaizdą matosi Mėnulio topografijos ypatumai (horizonte stūksantys krateriai ir kalnai). Ne mažiau nuostabiai detali ir SDO užfiksuota Saulė bei jos fotosfera.
Daugiau ir didžiausios raiškos šio užtemimo kadrų rasite spustelėję šią nuorodą.
