Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

NASA erdvėlaivis skries virš Raudonosios dėmės Jupiteryje

Jupiterio Raudonoji dėmė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Jupiterio Raudonoji dėmė
Šaltinis: BNS
0
A A

Automatinis NASA erdvėlaivis turėtų skrieti virš galingos audros zonos Jupiteryje, tęsdamas kelionę, iš kurios seniai laukiama naujų duomenų, nušviesiančių jėgas, kurios valdo šios planetos Raudonąją dėmę.

NASA kosminio zondo „Juno“ skrydis virš 16 tūkst. km pločio audros zonos prasidės pirmadienį 21 val. 55 min. JAV rytų pakrantės (4 val. 55 min. antradienį Lietuvos laiku).

„Paslaptingoji Raudonoji dėmė ko gero yra žinomiausias Jupiterio bruožas“, – sakė Scottas Boltonas, vedantysis „Juno“ programos tyrėjas Pietvakarių mokslo tyrimų institute San Antonijuje.

„Ši milžiniška audra siautėja didžiausioje Saulės sistemos planetoje ištisus šimtmečius“,– priminė jis.

Audros zona atrodo kaip milžiniškas raudonas sūkurys planetos paviršiuje. Jis stebimas nuo 1830 metų, bet gali egzistuoti daugiau kaip 350 metų, pažymi JAV kosmoso tyrimų agentūra.

Zondas „Juno“, anksčiau šį mėnesį „atšventęs“ pirmąsias savo skriejimo orbita aplink šią dujų milžinę metines, „pirmą kartą pateiks žmonijai artimą ir asmenišką šio milžiniško padaro vaizdą“, – sakoma NASA pranešime.

Instrumentais, kurie gali perskrosti debesis, galinčiais išmatuoti šio audros darinio storį, mokslininkai tikisi sužinoti daugiau apie šio siautulio elgesį.

Pasak NASA, visi aštuoni „Juno“ instrumentai, tarp kurių yra ir vaizdo kamera, bus įjungti kai zondas slinks virš Raudonosios dėmės debesų apie 9 tūkst. kilometrų aukštyje.

„Juno“ buvo paleistas iš Kanaveralo kyšulio Floridoje 2011-ųjų rugpjūtį; misijos tikslas – tirti Jupiterio kilmę, struktūrą, atmosferą ir magnetosferą.

„Juno“ skrieja elipsine orbita virš Jupiterio ašigalių. Perihelyje, kai būna arčiausiai planetos, aparatas pralekia maždaug 5000 km aukštyje virš debesų viršūnių.

Šio zondo misija turėtų baigtis 2018-ųjų vasarį – tuomet „Juno“ susinaikins nerdamas į planetos atmosferą.

Šis 1,1 mlrd. JAV dolerių kainavęs projektas mokslininkams turi suteikti galimybę pirmąkart pažvelgti, kas dedasi po po Jupiterio debesimis, daugiau sužinoti apie šios planetos atmosferą ir išsiaiškinti, kiek joje esama vandens.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT