Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 7d. 16:50

Oumuamua ir ateiviai, arba Kaip ant vienos neatsargios pastraipos pasimovė daugybė žurnalistų

Tarpžvaigždinis objektas Oumuamua
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Tarpžvaigždinis objektas Oumuamua

Prieš kelias dienas publikavimui paruoštų tekstų saugykloje buvo patalpintas Harvardo universiteto (JAV) mokslininkų darbas, skirtas publikuoti žurnale Astrophysical Journal. Šiame darbe aprašomas ganėtinai įdomus kosminis objektas, vadinamas Oumuamua – jis buvo atrastas 2017 m. pabaigoje ir yra pirmas mums žinomas tarpžvaigždinės kilmės objektas, patekęs į Saulės sistemą, rašo „Ars Technica“.

Mokslininkai iki šiol negali nedvejodami pasakyti, kas yra tas keistos cigaro formos objektas, o dar labiau juos stebina tai, kad nuo Saulės jis juda didindamas greitį. Daugelio teleskopų stebėjimo duomenimis grįsti tyrimai praėjusiais metais parodė, kad Oumuamua nuo Saulės juda greičiu, reikšmingai didesniu, nei galima būtų paaiškinti vien gravitacijos efektu. Deja, iki šiol nėra paaiškinimo, dėl ko įvyko toks greičio padidėjimas.

Naujojo mokslinio darbo autoriai aprašinėja galimybę, kad asteroido greitį galėjo padidinti Saulės spinduliuotės slėgis – fotonų, atsitrenkiančių į objektą, judesio momento perdavimas. Toks spinduliuotės slėgis yra fizikinis efektas, kuriuo grindžiamos „saulės burės“, kada nors ateityje galbūt tapsiančios pagrindine žmonių erdvėlaivius po Saulės sistemą (ir toliau) varinėjančia jėga.

Harvardo universitete dirbantys šio tyrimo autoriai, Shmuelis Bialy ir Abrahamas Loebas, didesnėje straipsnio dalyje aptarinėja, kaip Oumuamua formos ir masės objektą reikėtų paveikti spinduliuote, kad būtų galima paaiškinti tarpžvaigždinio objekto pagreitėjimą, kokiais natūraliais procesais galima būtų paaiškinti stebimą rezultatą. Bet pačioje straipsnio pabaigoje autoriai „įmetė“ vieną pastraipą, nusakančią „egzotišką scenarijų“, pagal kurį Oumuamua, esą, galėtų būti pilnu pajėgumu veikiantis nežemiškos civilizacijos zondas, pasiųstas į Žemės apylinkes pasižvalgyti.

Nenuostabu, kad pastarosiomis dienomis būtent už šios pastraipos užkliuvo daugybės mokslo žurnalistų akys. Tokie žodžiai – ir dar iš gerbiamo Harvardo mokslininkų lūpų – yra tarsi valerijonas mokslo katinams, mat tai suteikia galimybę pasišvaistyti antraštėmis, kuriose minimi „ateiviai“ ir „paslaptingi cigaro formos objektai“. Nepamirštant nurodyti, kad šaltinis yra „Harvardo universiteto mokslininkai“.

Rezultatas nenustebino. Žiniasklaida nedelsiant hiperbolizavo padėtį. Štai „NBC News“ skelbė, kad „Mokslininkai teigia, jog paslaptingasis Oumuamua objektas gali būti ateivių erdvėlaivis“. „Fox News“ antraštė buvo „Paslaptingas tarpžvaigždinis objektas gali būti „šviesos burė“, atsiųsta kitos civilizacijos“, CNN rašė, kad „Anot Harvardo mokslininkų, cigaro formos tarpžvaigždinis objektas gali būti ateivių zondas“. „Lrytas.lt“ antraštė – „Prisimenate Oumuamua? Mokslininkai vėl mano, kad tai galėjo būti ateivių laivas“, „Delfi“ – „Harvardo mokslininkai: paslaptingas objektas gali būti nežemiškos gyvybės kūrinys“. Daugiau panašių antraščių rasite „Google“ paieškos eilutėje įrašę „Oumuamua“.

Deja, visi šie žurnalistai ir jų redaktoriai tapo kritiško požiūrio stokos aukomis: tokias žinutes dažniausiai rašo ne formalų mokslinį išsilavinimą turintys profesionalai, o blizgančių pavadinimų suvilioti reporteriai. Ir nors to dar negalima pavadinti „melagingomis naujienomis“, tačiau „clickbaito“ vertinimo šis naujienos pateikimo būdas tikrai nusipelno.

Tiesa, tai dar ne viskas. Astrofizikė, uoli mokslininkų ir žiniasklaidos santykių stebėtoja Katie Mack savo „Twitter“ paskyroje pažymėjo, kad Harvardo mokslininkai puikiai suvokė, į ką veliasi.

„Privalote suprasti štai ką: mokslininkus visiškai tenkina nepaprastų idėjų publikavimas, jeigu jose yra bent menkiausias krislelis tikimybės, kad jie neklysta. Tačiau tol, kol bet kuri kita galimybė nėra patikrinta dešimtis kartų ir atmesta, net ir patys autoriai tuo tikriausiai netiki. Be abejo, kai kurie mūsų yra konservatyvesni. Ir skirtingose mokslo srityse būdingos skirtingos tradicijos. Tačiau mano srityje – astrofizikos ir kosmologijos – paprastai nėra jokių kliūčių publikuoti kažką, kas a) bent kiek įdomu ir b) nėra visiškai paneigta, nesvarbu, ar galų gale tai bus, ar nebus teisingas atsakymas“, – rašė ji.

Kitaip tariant, jeigu esate mokslininkas, kuriam žiniasklaidos dėmesys yra patrauklus, tai natūralu, kad kartkartėmis tarstelėsite „Aš nesakau, kad tai yra ateiviai, bet...“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:06
02:03
01:32

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT