Dabar populiaru
Sportas gyvai
Publikuota: 2019 rugsėjo 19d. 12:23

Patys to niekada nepamatysime: kaip Visata atrodo iš šono?

Visa regima Visata pavaizduota vienoje iliustracijoje
Pablo Carlos Budassi iliustr. / Visa regima Visata pavaizduota vienoje iliustracijoje

Nesunkiai nustatome tolimų dangaus kūnų formas, nes regime juos iš šalies. Su Visata reikalai kur kas sudėtingesni, nes negalime iš jos pasitraukti ir pažvelgti iš šono. Kokia iš tiesų Visatos forma? Ir kuo remiasi mokslo prognozės?

Visatos forma nėra naujas klausimas – jį svarstė dar senovės išminčiai. Induizmo tekstai erdvę aprašo kaip kiaušinį. Džainizmas nurodo gigantišką žmogų, o senovės Graikijos stoikai manę, kad tai – begalinėje tuštumoje plaukiojanti sala.

Tokios prielaidos moksliniais faktais nėra pagrįstos, todėl tyrimuose mokslininkai dažnai remdavosi Alberto Einsteino reliatyvumo teorija. Pagal ją masė iškreipia erdvę. Tad Visatos formą ir jos baigtį apsprendžia jos tankis – erdvės tūrio vienete esanti masė.

Mokslininkams pavyko nustatyti kritinį Visatos tankį, kuris proporcingas erdvės plėtimosi greitį apibrėžiančios Hubble'o konstantos kvadratui. Tik štai dėl Hubble'o konstantos vis dar nesutariama, todėl mūsų modeliai gali ir pasikeisti.

O kokios tos formos? Yra keli scenarijai. Jei erdvės tankis mažesnis už kritinį, tuomet erdvės plėtimuisi sustabdyti materijos nepakaks ir Visata plėsis amžinai. Tokiu atveju erdvės forma turėtų priminti atvirą Visata.

Jei Visatos tankis didesnis už kritinį, tada plėtimuisi masės užteks. Tokia Visata uždara ir baigtinė, be aiškaus krašto. Tai – sfera. Beje, pagal šį scenarijų erdvė pradės trauktis ir įvyks Didžiojo Sprogimo priešingybė: Visata sukris į save bei vėl taps vienu tašku.

Yra ir trečias variantas, kai Visatos tankis lygus kritiniam tankiui. Taip plėtimosi greitis pamažu lėtėja per begalinį laiką. Tada kosminė erdvė turėtų būti plokščia ir begalinė.

NASA iliustr./Kokia yra Visatos forma
NASA iliustr./Kokia yra Visatos forma

Mokslo bendruomenė šiuos tris variantus vertina kaip labiausiai priimtinus. Tačiau kai kurie mokslininkai dar neatmeta riestainio arba vamzdžio varianto. Pavyzdžiui, riestainis formaliai yra plokščias, tačiau daugelyje vietų susietas. O vamzdis – balno formos variantas su vienu plačiu, o kitu siauru galu.

Kokia forma labiausiai tikėtina? Remiantis kosminės Plancko observatorijos (2015 m.) duomenimis, gyvename begalinėje ir plokščioje Visatoje. Tačiau būtina suprasti, kad mūsų apžvalgos galimybės – ribotos.

Mes vis dar nepasiekėme Didžiojo Sprogimo „taško“, o plėtimasis vyksta tokiu greičiu, kad kai kurie objektai atsidūrė už regimosios Visatos ribų.

Tačiau remiantis turima informacija, plokščioji Visata – labiausiai tikėtina forma. Tačiau mokslininkai šią temą vis dar nagrinėja. Dabar aktyviai tiriamas reliktinis spinduliavimas, galintis pateikti daug naudingos informacijos.

Kas žino, gal mūsų palikuonys kada nors supras gyvenantys gigantišką riestainį primenančioje Visatoje. Kaip manote?

Technologijos.lt
Komentarai
Temos: 2 Astronomija Visata

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

04:41
01:21
06:02

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT