Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Penktadienio rytą – dalinis Saulės užtemimas: kada stebėti ir kaip saugoti akis?

Saulės užtemimas
„Scanpix“ nuotr. / Saulės užtemimas
Šaltinis: 15min
0
A A

Penktadienį Europoje bus matomas didžiausias nuo 1999 m. Saulės užtemimas. Lietuvoje, jeigu dangaus neužstos debesys, galėsime matyti dalinį Saulės užtemimą, kurio metu bus užtemdyta maždaug 75 proc. Saulės disko. Astronomijos žinovai norintiems pasigrožėti šiuo reginiu pataria apsaugoti akis.

Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos docentas Jokūbas Sūdžius sako, kad Lietuvoje užtems maždaug 73–78 proc. Saulės disko, tačiau apie užtemimą nežinantys įprastinius darbus dirbantys žmonės jo gali nė nepastebėti.

J.Sūdžius stebintiems užtemimą pataria pasižiūrėti ir jo pabaigą – tai vienas efektingiausių užtemimo vaizdų.

„Jei tai nėra visiškas Saulės užtemimas, įspūdis nėra toks efektingas. Jei nors kraštelis Saulės apšviečia paviršių, tai net sunku jį pastebėti“, – pasakojo mokslininkas.

Dalinio Saulės užtemimo laikas skirtingose Lietuvos vietose šiek tiek skirsis: Klaipėdoje užtemimas prasidės 10 val. 51 min., o Vilniuje – 10 val. 55 min., ir tęsis atitinkamai iki 13 val. 10 min ir 13 val. 14 min. Užtemimo pikas Klaipėdoje prasidės 12 val. o Vilniuje – 12 val. 4 minutės ir truks keletą minučių.

Esantiems kituose Lietuvos miestuose patartina prisiderinti prie anksčiausio laiko intervalo. J.Sūdžius stebintiems užtemimą pataria pasižiūrėti ir jo pabaigą – tai vienas efektingiausių užtemimo vaizdų.

Akiniai nuo Saulės – netinka

„Reikia labai saugoti akis – negalima žiūrėti plikomis akimis į žėrintį Saulės diską. Tam tinka specialiai užtamsinti stiklai. Viena iš rekomendacijų yra suvirintojų naudojamas tamsus stiklas“, – aiškino J.Sūdžius.

Stebėjimui tinka ir specialios plėvelės, parduodamos optikos arba astronomijos mėgėjų parduotuvėse. J.Sūdžius priduria girdėjęs, kad lietuviai iš kai kurių parduotuvių jas jau išpirko.

„Kai kas dar turi iš senų laikų fotoaparato juostelių, kurios padengtos ne dažais, o sidabro bromidu. Jeigu juostelė išryškinta, reikia vieno ar dviejų sluoksnių. Tačiau tam tinka tik juostelės su sidabro bromidu, dažai arba spalvotos juostelės užtemdo tik regimąją šviesą, tačiau pro jas praeina ultravioletas ir infraraudonieji spinduliai, kurie kenkia mūsų akims“, – kalbėjo J.Sūdžius.

Pasak astronomo, taip pat galima naudoti ir nedideliuose magnetiniuose diskeliuose (angl. floppy) esančias juostas.

Nederėtų į užtemusį Saulės diską žiūrėti akiniais nuo Saulės, nes jų stiklų tamsinimui naudojami dažai, o stiklas turi būti dengtas ne organiniais dažais, o metalo dulkelėmis. Liaudyje įprastos priemonės, pavyzdžiui, aprūkytas stiklas, taip pat netinka.

Paskutinį kartą per dalinį Saulės užtemimą Lietuvos padangė buvo pritemusi 2011 metais, o visiškas Saulės užtemimas mūsų šalyje vyko 1954 metais. Kito Saulės užtemimo Lietuvoje reikės laukti keliolika metų.

Visiškas Saulės užtemimas bus matomas tolimesniuose Šiaurės regionuose Europoje ir Arktyje, o prasidės Pietinėje Grenlandijos pakrantėje, o tuomet keliaus Farerų salų link.

Lietuvos astronomų klubas „Albireo“ reginį kviečia stebėti Katedros aikštėje ir prie Baltojo tilto, Kaune – Rotušės aikštėje, o Klaipėdoje – Kruizinių laivų terminale.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT