Dabar populiaru
Publikuota: 2012 spalio 24d. 18:33

Pilotuojamos misijos į Marsą – grėsmė raudonosios planetos gyvybei

Marsaeigis „Curiosity“
NASA / JPL-Caltech nuotr. / Marsaeigis „Curiosity“

Žmonija jau ilgai svajoja nuleisti kojas Marse, tačiau ant kojų esantys batai gali sutrypti bet kokias gyvybės formas, egzistuojančias raudonojoje planetoje.

Kiekvieną astronautą, kuris nusileis Mase, lydėtų gausus 100 trilijonų mikrobų būrys. Šis „mikrobiomas“ kartu su žmonėmis evoliucionavo ne vieną erą ir jis atlieka ne vieną funkciją, pavyzdžiui, padeda žmonėms virškinti maistą ar atbaido ligas sukeliančias bakterijas.

Nors šie mikrobai artimai susiję su žmonėmis, dauguma jų, patekę ant Marso paviršiaus, persikels ten. O tai gali turėti nenuspėjamų pasekmių planetai, kurioje galbūt yra ir sava gyvybė.

„Mes esame įsipareigoję Marsui, net jei tai tik marsietiški mikrobai, nežudyti jų juos aptikdami“, – teigė Cynthia Phillips iš SETI (Nežemiškojo intelekto paieškos) instituto.

„Ten nusiuntus astronautus žmones, nebūtų kaip juos sterilizuoti. Mes kiekvieną sekundę paskleidžiame tūkstančius mikrobų. Taigi tai rimta problema“, – pridūrė ji.

Viso pasaulio kosmoso agentūros jau galvoja, kaip sumažinti pilotuojamų misijų į Marsą keliamą užkrato grėsmę, nors praeis galbūt ne vienas dešimtmetis, kol žmogus žengs pirmuosius žingsnius raudonojoje planetoje.

Iš tiesų jos jau pateikė rekomendacijas, kurių siūlo laikytis. Tai juodraštinis protokolas, kurį 2008 metais sudarė Kosmoso tyrimų komitetas (COSPAR), priklausantis Tarptautinei mokslo tarybai.

Svarbiausias COSPAR tikslas – apsaugoti Žemę nuo bet kokio galimo „atgalinio užkrato“ iš Marso, tačiau jis taip pat siekia padėti apsaugoti raudonąją planetą nuo Žemės gyvybės.

COSPAR rekomendacijose, kurių NASA ir Europos kosmoso agentūra įsipareigojusios laikytis, pataria vengti gilių daubų, galimų geoterminių vietovių ir kitų „specialių  raudonosios planetos regionų“ , kuriuose Žemės gyvybė galėtų išgyventi ir pradėti plisti.

„Aišku, jog kai žmonės nukeliaus į Marsą, iš jų gyvenamų vietų ir iš pačių žmonių pasklis mikrobai. O žmones neišvengiamai veiks Marse esančios medžiagos“, – teigė NASA atstovė Cassie Conley.

„Taigi žmonės galėtų keliauti tik į tas vietas, kur galėtume tikėtis, jog Marso aplinka sunaikins bet kokius organizmus iš Žemės, kurie pasklis“, – SPACE.com sakė ji ir pridūrė, kad tokius kriterijus atitiktų įvairios netoli Marso pusiaujo esančios vietos.

COSPAR rekomendacijos taip pat nurodo, kad žmonės negali tyrinėti Marso vietos, kurios prieš tai neaplankė ir neapžiūrėjo robotas. Robotas galėtų atvykti pirmiau ar lydėti žmogų jo misijos metu.

COSPAR taisyklės taip reglamentuoja Marsą ir kitus pasaulius tyrinėjančių robotų švarą. Pavyzdžiui, NASA marsaeigiui „Curiosity“, kuris Marse nusileido rugpjūčio 5 dieną ir kuris turi nustatyti, ar planetoje kada nors buvo tinkamos sąlygos mikrobinei gyvybei egzistuoti, leista ant savo paviršiaus turėti ne daugiau kaip 300 tūkst. bakterinių sporų, kurios galėtų patekti į Marso aplinką.

Tokie kiekybiniai apribojimai pilotuojamoms misijoms dar nenustatyti, tačiau vieną dieną tai greičiausiai bus padaryta, teigė C. Conley.

„Esu tikra, kad ateityje turėsime daugiau skaitmeninės informacijos, tačiau iš dalies tą turime grįsti savo supratimu apie tai, kokia techninė įranga naudojama. Taip pat turime geriau suprasti pačią Marso aplinką“, – pridūrė ji.

Siekiant pastarojo tikslo, turėtų padėti dviejų metų trukmės „Curiosity“ misija. Marsaeigis, nusileidęs Geilo krateryje, aplinką tyrinėja naudodamas 10 mokslinių instrumentų, tarp kurių – prietaisai, galintys aptikti požeminį vandens ledą ar matuojantys didelės energijos radiaciją planetos paviršiuje.

Mokslininkus domina ir Marso mėginių atgabenimo į Žemę misija. Iš tiesų tai – svarbiausias NASA prioritetas. Agentūra jau vertina keletą skirtingų strategijų, kaip mokslininkams Žemėje gauti gryną Marso gabalėlį.

NASA pasirinktą mėginių pargabenimo į Žemę kelią gali atskleisti vasarį.

NASA taip pat labai rimtai masto, kaip žmones saugiai nusiųsti į Marsą. Prezidentas Barackas Obama 2010 metais pareiškė, kad šis tikslas turėtų būti pasiektas iki 4 dešimtmečio vidurio.

Tačiau vyriausybinės kosmoso agentūros nėra vienintelės, planuojančios pilotuojamas Marso misijas. Elonas Muskas, privačios kosminių skrydžių bendrovės „SpaceX“ įkūrėjas ir vadovas, tikisi astronautus į raudonąją planetą nuskraidinti po 10–15 metų.

O olandų kompanija „Mars One“ siekia keturis žmones Marse nutupdyti 2023 metais. Tai būtų pirmasis žingsnis kuriant nuolatinę koloniją. „Mars One“ planuoja savo sumanymą finansuoti lėšomis, gautomis misiją paverčiant realybės šou.

Anot  C. Conley, tokios privačios bendrovės greičiausiai taip pat laikysis COSPAR rekomendacijų. Pagal 1967 metų Kosminės erdvės sutartį, valstybės yra atsakingos už jų teritorijoje registruotų kompanijų veiklą kosmose. Taigi JAV ir Nyderlandų vyriausybės yra suinteresuotos, kad „SpaceX“ ir „Mars One“ žaistų pagal taisykles.

Galų gale, nė viena šalis nenorėtų stoti prieš tarptautinį teismą ir sulaukti kaltinimų užteršus kitą planetą.

Be to, ir pačios kompanijos linkusios elgtis atsakingai. Pavyzdžiui, „SpaceX“ jau iniciavo diskusiją su NASA dėl planetų apsaugos, susijusios su jų ketinimais rengti pilotuojamas misijas į Marsą, pažymėjo C. Conley.

Temos: 3 NASA Marsas Kosmosas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Gyvenimas

Jos mus saugo. Kalėjimo prižiūrėtoja E.Martinkėnaitė: „Filmuose prižiūrėtojai vaizduojami per daug atsipūtę“

Popiežiaus vizitas Lietuvoje

Aktualu

Seimo komitetas klausimą dėl atliekų deginimo jėgainių svarstė slaptai

Interviu Kultūra

Iškili rumunų poetė A.Blandiana: „Buvo lengviau priešintis režimui nei rašyti tai, ko jis reikalauja“

Gazas

Paskelbti duomenys: vidutinio greičio matuokliai užfiksavo beveik 90 tūkst. pažeidėjų

Kultūra

„Man Booker“ premija: knygos, šiais metais pretenduojančios į prestižinį apdovanojimą

Vardai

Petras Gražulis pirmąkart pamatė dukrą: Birutė Navickaitė atsiprašymo taip ir neišgirdo

Popiežiaus vizitas Aktualu

1000 popiežiaus vizito savanorių – jie kuria istoriją

Gyvenimas

Londono mados savaitės viešnių stilius: ryškios spalvos ir romantiškos suknelės

Vardai

Chuliganizmą kelyje neigiantis P.Aršauskas: „Lamborghini“ jautri virpesiams, gal pareigūnams pasirodė?

Mokslas.IT

Ši nuotrauka – ne klastotė. Tačiau kosmose iki šiol niekas nepasimetė. Kaip?

Vardai

Eminemo ir Machine Gun Kelly kovoje triumfuoja jaunasis reperis: kas juoksis paskutinis?

Gazas

Diena su nežymėtu policijos „Audi A6 quattro“: kodėl vairuotojai jai linki, kad „užkaltų“ variklis

Maistas

Aromatingas prancūziškas slyvų apkepas

Aktualu

Kauno policija rekordiniu greičiu nustatė ir sulaikė sprogimo grasintoją

24sek

„Žalgirio“ biudžetas – didesnis nei visų likusių 9 LKL komandų kartu sudėjus

Pasaulis kišenėje

„Ryanair“ keleivis nufilmavo, kaip oro uoste vagiama iš lagamino

Verslas

„Danske Bank“ pinigų plovimo skandalas: ką tai reiškia Lietuvoje esantiems klientams

Vardai

Jurga Baltrukonytė pristatė knygą „Viskas bus gerai“: „Ji niekada netaps bestseleriu“

Verslas

KPD vertinimo tarybose specialistai nedeklaruoja interesų, veikla kelia nerimą ir STT

Naujienos

Gyvenimas

Jos mus saugo. Kalėjimo prižiūrėtoja E.Martinkėnaitė: „Filmuose prižiūrėtojai vaizduojami per daug atsipūtę“

Popiežiaus vizitas Lietuvoje

Interviu Kultūra

Žmogaus ir Žemės nuovargis: pokalbis su Venecijoje Lietuvai atstovausiančios operos „Saulė ir jūra“ autorėmis

Gazas

Vos P.Aršauskui atgavus vairuotojo pažymėjimą, pasipylė „Lamborghini“ pažeidimų vaizdai

24sek

„urBONUSas“: „Ryto“ šansai patiesti „Žalgirį“ ir labiausiai neįvertintas Lietuvos treneris

Interviu Kultūra

Iškili rumunų poetė A.Blandiana: „Buvo lengviau priešintis režimui nei rašyti tai, ko jis reikalauja“

Vardai

Petras Gražulis pirmąkart pamatė dukrą: Birutė Navickaitė atsiprašymo taip ir neišgirdo

Gyvenimas

A.Kuzmickaitė apie Londone pristatytą kolekciją: „Jaučiausi kaip karalienė“

24sek

ESPN sprigtas J.Valančiūnui: prastesnis už D.Sabonį?

Verslas

Rado landą: sukūrė programą, kuri renka ir apdoroja duomenis, bet nepažeidžia privatumo

Aktualu

Seimo komitetas klausimą dėl atliekų deginimo jėgainių svarstė slaptai

Aktualu

Nidos forumas. Lenkų filosofas Bogdanas Szlachta apie Europą kamuojančią migreną

Mokslas.IT

Ši nuotrauka – ne klastotė. Tačiau kosmose iki šiol niekas nepasimetė. Kaip?

Gazas

Paskelbti duomenys: vidutinio greičio matuokliai užfiksavo beveik 90 tūkst. pažeidėjų

Kultūra

„Man Booker“ premija: knygos, šiais metais pretenduojančios į prestižinį apdovanojimą

Vardai

Eminemo ir Machine Gun Kelly kovoje triumfuoja jaunasis reperis: kas juoksis paskutinis?

Gazas

Diena su nežymėtu policijos „Audi A6 quattro“: kodėl vairuotojai jai linki, kad „užkaltų“ variklis

24sek

„Neptūnas“ pasiruošim etapą baigė pergale

Aktualu

Varėna jau ruošiasi Grybų šventei

Deuce

Prognozė: Ričardui Berankiui švęsti pergalę prireiks sensacijos

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT