Iš „JSC-Mars-1A“ kodiniu pavadinimu vadinamo vulkaninio grunto, sumodeliuoto taip, kad kuo tiksliau atitiktų mums žinomą Marso grunto sudėtį ir charakteristikas, ESA sukūrė miniatiūrinius iglu ir kampinę sienelę.
„Medžiaga buvo sumaišyta su fosforo rūgštimi, kuri atliko surišančio „rašalo“ vaidmenį ir tuomet išstumta per tūtą, sudarant atskirus sluoksnius“, – aiškino ESA užsakymu tyrimą atlikusio Austrijos Taikomųjų mokslų universiteto tyrimų padalinio „Fotec“ mokslininkas Christophas Buchneris.
„Sukietėję rezultatai parodo, kad šis metodas turi struktūrinės gamybos potencialo įvairiuose planetiniuose kūnuose – potencialo neriboja kelionės tikslas. Taigi, tai yra labai perspektyvus žingsnis į priekį norint panaudoti vietinius resursus, kas smarkiai sumažintų tarpplanetinių skrydžių masę ir kainą“, – tvirtino mokslininkas.
„Tai yra geras rezultatas, papildantis kitas ESA vykdomas veiklas, kurių bendras tikslas – pateikti technologijas didelio nuotolio robotų ir žmonių valdomoms tiriamosioms misijoms. Tokiose misijose gamyba iš vietinių medžiagų bus esminis veiksnys, tad vystome platų galimybių spektrą“, – sakė ESA Medžiagų ir procesų padalinio vadovas Tomasso Ghidini.
