TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Plutono atmosfera driekiasi tūkstančius kilometrų?

Vaizdas iš Plutono dailininko akimis
ESO/L.Calcada nuotr. / Vaizdas iš Plutono dailininko akimis
Šaltinis: Technologijos.lt
0
A A

Naujausias Plutono atmosferos viršutinių sluoksnių kompiuterinis modelis iliustruoja, kad šios nykštukinės planetos atmosfera į kosminę erdvę yra nusidriekusi taip toli, jog siekia net didžiausios Plutono palydovo Charono orbitą, skelbia Space.com. Kalbant konkrečiais skaičiais, Plutono atmosferos storis gali siekti net 10,4 tūkst. kilometrų, o tai yra 4,5 karto daugiau už paties Plutono skersmenį.

10 tūkst. kilometrų yra daugiau nei pusė atstumo tarp Plutono ir Charono.

„Man regis, tai yra nuostabu“, – emocijų neslepia tyrimui vadovavęs Virždinijos universiteto astronomijos doktorantas Justinas Erwinas.

Norėdami apskaičiuoti, kiek toli į kosminę erdvę nukeliauja Plutono atmosferos molekulės, mokslininkai pabandė sujungti du iki šiol žinotus Plutono atmosferos modelius. Tokia modelių samplaika davė netikėtų rezultatų.

Retutėlė Plutono atmosfera sudaryta daugiausiai iš metano, azoto ir nuodingo anglies monoksido, kurie kildinami iš nykštukinės planetos paviršių dengiančio ledo. Atmosferos dydis kinta priklausomai nuo to, ar, judėdamas elipsine orbita, Plutonas priartėja ar nutolsta nuo Saulės.

Kai Plutonas yra arčiau šviesulio, jo šiluma garina ledą – dujinio būvio molekulės patenka į kosmosą. Šis procesas vyksta, kol Plutonas nutolsta nuo Saulės ir šios šiluma prislopsta. Tada mažąjį Plutono pasaulėlį vėl kuriam laikui sukausto ledas.

Paskutinį kartą Plutonas arčiausiai Saulės buvo atsidūręs 1989 m. Taigi gana neseniai, atsižvelgiant į tai, kad aplink žvaigždę ši nykštukinė planeta apskrieja per 248 metus. Tyrėjai mėgina nustatyti Plutono dujų garavimo koeficientą tam, kad 2015 m. Plutoną pasiekęs zondas „New Horizons“ žinotų, ko ieškoti Plutono apylinkėse.

Nustatyti tikslų Plutono atmosferos dydį turimomis priemonėmis yra sunku, kadangi tebevyksta debatai, kaip tiksliau tai būtų galima išmatuoti. Plutono atmosferą šykščiai, tačiau šildo Saulės infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai. Arčiau planetos paviršiaus, ultravioletiniai spinduliai (UV) susigeria į atmosferą ir lieka tik infraraudonieji (IR). Tačiau atokiau nuo planetos paviršiaus atmosfera yra pakankamai reta ir UV spinduliai veikia atmosferos molekules.

Iš Plutono atmosferos ištrūkusios molekulės kerta regioną, vadinamą termosfera – čia sugeriama didžioji dalis UV spindulių. Čia generuojama šiluma skatina molekulių ištrūkimą iš atmosferos.

Egzosferoje (viršutiniuose atmosferos sluoksniuose) dujų molekulių yra taip reta, kad jų susidūrimai įvyksta ne taip dažnai.

Riba tarp termosferos ir egzosferos vadinama egzobaze. Kokiu tiksliai atstumu nuo Plutono paviršiaus yra atmosferos egzobazė, mokslininkai kol kas tiksliai pasakyti negali.

Plutonas yra nepaprastai toli nuo Žemės ir toks nedidukas, kad tiksliai nežinomas net jo dydis. Modeliuodami atmosferos reiškinius Virdžinijos universiteto mokslininkai priėmė sąlygą, kad Plutono skersmuo siekia maždaug 2,3 tūkst. kilometrų (paklaida – 100 kilometrų).

Tikslesnių duomenų apie vieną įdomiausių Saulės sistemos kūnų tikimasi sulaukti jau 2015-aisiais, kai nykštukinę planetą pasieks zondas „New Horizons“.

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT