Dabar populiaru
Publikuota: 2015 sausio 16d. 13:02

Plutono paslaptis įminsiantis zondas „New Horizons“ jau pradėjo mokslinius tyrimus

Saulės sistemos planetos ir Plutonas
„Scanpix“ nuotr. / Saulės sistemos planetos ir Plutonas

Sausio 15 d. NASA zondas „New Horizons“ pradėjo paskutinę savo mokslinės odisėjos į Saulės sistemos paribius stadiją, kuri truks šešis mėnesius, o kulminaciją pasieks liepos 14 d., kai zondas praskries pro nykštukinės planetos Plutono sistemą. „Mes jau beldžiamės į Plutono sistemos vartus“, – pareiškė misijos vadovas Alanas Sternas.

Ilga kelionė per dausas

700 mln. JAV dolerių kainavusios misijos flagmanas startavo 2006 m. sausį. Jo užduotis – praskleisti mįslingosios nykštukinės planetos, kuri buvo atrasta tik 1930 m., paslapčių skraistę. Plutonas yra labai toli ir labai mažas. Palyginimui, Plutonas nuo Saulės nutolęs maždaug 40 kartų toliau nei Žemė.

„New Horizons“ stebėjimai turėtų padėti mokslininkams suprasti visą Saulės sistemos kūnų klasę – nykštukines planetas.

Pianino dydžio zondas nuo Žemės keliavo net 58 tūkst. km/val. greičiu – greičiau nei kuris nors kitas žmonijos sukurtas kosminis aparatas. Dabar jis yra sukoręs apie 4,8 mlrd. kilometrų.

„Jei atvirai, tai yra planetinių tyrimų Everestas, – „New Horizons“ kelionės tikslą apibūdino A. Sternas. – Ši misija įkūnija pirmosios planetų žvalgybos eros pabaigą. Mes būsime pasiekę vieną tolimiausių Saulės sistemos stambesniųjų kūnų ir būsime pasiekę jį greičiausiu kosminiu aparatu.“

„New Horizons“ Plutoną ir penkis jo palydovus tyrinės septyniais instrumentais. Esminė misijos užduotis – kartografuoti Plutono paviršių, identifikuoti nykštukinės planetos ir stambiausio jos palydovo Charono sudėtį ir temperatūrą, charakterizuoti Plutono atmosferą ir Plutono bei Charono geologiją. Be kita ko, zondas mėgins ieškoti Plutono žiedų ir dar neatrastų Plutono palydovų.

Paskutiniame XX a. dešimtmetyje mokslininkai pradėjo suprasti, kad Plutonas nėra vienintelis toks Saulės sistemos planetų nepritapėlis. Ko gero jis – tik viena iš daugybės nykštukinių planetų ir kitų ledinių kūnų, klajojančių po Koiperio juostą, kuri driekiasi anapus Neptūno orbitos. Tad „New Horizons“ stebėjimai turėtų padėti mokslininkams suprasti visą Saulės sistemos kūnų klasę – nykštukines planetas.

„Mes skrendame į archetipinę Koiperio juostos planetą, – atkreipia dėmesį vienas misijos tyrėjų Williamas McKinnonas. – Šios misijos duomenys prilygs Koiperio juostos planetų tyrinėjimų revoliucijai. Labai tikėtina, kad maži, šalti Plutono tipo pasauliai yra dominuojantis planetų tipas visoje Visatoje.“

Suartėjimas prasideda

Nors zondui iki Plutono liko 216 mln. km, šį atstumą jis nuskries per likusius 6 mėn., t.y., per maždaug 180 parų, o nykštukinės planetos stebėjimus bei matavimus zondas jau pradėjo: mokslinių tyrimų kampanija oficialiai pradėta sausio 15 dieną.

Daugumos šios pirmosios tyrimų fazės „Approach Phase 1“ nuotraukų tikslas – pakoreguoti zondo skriejimo kryptį Plutono link. Jei reikės, pirmas kurso korekcijos manevras bus atliekamas ne anksčiau kaip šių metų kovą. Tiesa, A. Sterno teigimu, per artimiausius porą mėnesių bus padaryta ir keletas mokslinių fotografijų.

Mokslinių tyrimų tempas piko link pajudės balandį. Įpusėjus gegužę, „New Horizons“ jau bus pakankamai arti, kad atsiųstų pirmąsias Plutono fotografijas, kurios bus pirmos geriausios Plutono nuotraukos, bet toli gražu ne paskutinės geriausios Plutono nuotraukos. O kol kas gražiausiai Plutonas atrodo kosminio teleskopo „Hubble“ kadruose, kur jis panašus ne į planetą, o į miglotų pikselių skritulį.

Ir kuo toliau, tuo vaizdai bus tikslesni. Tikrąjį planetos veidą atskleis, žinoma, kvapą gniaužiantys liepos 14 d. kadrai, kai zondas praskries vos 9 656 km nuo Plutono paviršiaus. Tai – artimiausias „New Horizons“ skrydžio trajektorijos taškas.

Tiesa, maksimalaus priartėjimo kadrus pamatysime neiškart. Dėl misijos biudžeto apribojimų zondas neturi galingos antenos, o tai reiškia, kad norėdamas išsiųsti tuos kadrus į Žemę, zondas pirma turės atsigręžti Žemės pusėn. O juk priartėjimo dienomis zondas visą dėmesį sutelks į Plutoną ir jo palydovus.
 
Nors tuo metu misijos kontrolės centrą kai kurie kadrai pasieks, aukštos kokybės Plutono nuotraukos, darytos maksimalaus priartėjimo minutėmis, Žemę pasieks ne anksčiau kaip rugpjūčio pradžioje, informavo A. Sternas. O paskui vaizdinę ir kitokio pavidalo informaciją „New Horizons“ Žemėn transliuos ilgiau nei metus.

„Moksliniu požiūriu, duomenys turėtų niekuo nenusileisti orbitiniu režimu surinktiems duomenims, – pridūrė misijos vadovas. – Zondas duomenis siųs ir tada, kai jis jau seniai bus nutolęs nuo Plutono. Duomenys plūs kiekvieną savaitę – iš viso 16 mėnesių.“

Labai gali būti, kad priartėjimas prie Plutono bus ne paskutinis „New Horizons“ mokslinis darbas. Zondas ir toliau skros juodas Saulės sistemos pakraščio gelmes, tad A. Sternas su kolegomis viliasi, jog jiems pavyks nukreipti zondą kito Koiperio juostos objekto link. Mokslininkai jau turi du tinkamus kandidatus. Jei NASA skirs lėšų misijos pratęsimui, „New Horizons“ antrąjį savo ekspedicijos tikslą pasiektų 2019 metais.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT