Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rusų geologai tvirtina suradę virš Tunguskos sprogusią milžinišką Marso nuolaužą

Meteoritas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Meteoritas
Šaltinis: Technologijos.lt
0
A A

Rusų geologai dar kartą skelbia pagaliau įminę Tunguskos meteorito mįslę: netoli sprogimo vietos radę didžiulę meteorito skeveldrą. Maža to, atlikę naujausius jos tyrimus, rusų mokslininkai pareiškė, kad virš Tunguskos tąsyk sprogo Marso nuolauža – rasto akmens cheminė sudėtis sutampa su Marso grunto chemine sudėtimi, skelbia UniverseToday.com.

Vis dėlto skeptikai mano, kad tokios rusų išvados yra skubotos ir nepagrįstos. 

1908 m. Sibire, virš Tunguskos danguje nusidriekė akinamo baltumo linija, o netrukus kelių kilometrų aukštyje įvyko sprogimas, galingumu tūkstančius kartų pranokęs Hirošimoje (Japonija) numestos atominės bombos sprogimą. Sprogimo banga medžius išvartė 800 kvadratinių mylių plote.

Akmenį tyrinėję mokslininkai mėgino atkurti žvilgančius fragmentus, įkaitindami kitą Džono akmens mėginį iki +500°C. Eksperimentas nepavyko: akmens fragmentas tokiame karštyje suiro.

Daugiau kaip 100 metų Tunguskoje nugriaudėjusio sprogimo priežastis ir pėdsakus gaubė paslaptis – niekas nesugebėjo rasti nei meteorito fragmentų, nei smūginio kraterio.

Netrukus pasklido ir įvairiausių sąmokslo teorijų: „Virš Tunguskos su Žeme susidūrė maža juodoji skylė“, „Tunguskoje nukrito NSO“ ir pan.

Tunguskos mįslę mokslininkai bando įminti daugiau kaip šimtą metų. Naujas mėginimas – Rusijos mokslų akademijos tyrėjo Andrejaus Zlobino 2013 m. balandį paskelbtas pareiškimas Tunguskoje radus 3 akmenis su galimais lydymosi pėdsakais.

A.Zlobino straipsnis buvo sutiktas skeptiškai. Kodėl A.Zlobinas taip ilgai (net 20 metų) tyrė 1988 m. rastus akmenis, o tyrimo rezultatus paskelbė tik dar po 5 metų – 2013-aisiais?

A.Zlobinas aiškino, kad jo straipsnyje pristatomi preliminaraus tyrimo rezultatai. Jis pareiškė, jog nuodugnios akmenų cheminės analizės neatliko. Šiaip ar taip, daugelis mokslininkų į jo straipsnį numojo ranka, argumentuodami, kad prieš paskelbiant išvadas, derėjo atlikti daugiau tiriamųjų darbų. A.Zlobino akmenys tyrinėjami toliau, ir netolimoje ateityje turėtų paaiškėti naujų rezultatų.

Tačiau šiomis dienomis Tunguskos istorijoje atsirado naujas elementas. Tai – didžiulis akmuo, pavadintas „Džono akmeniu“ („John's Stone“). Šis riedulį primenantis kietos uolienos luistas netoli Tunguskos meteorito sprogimo vietos buvo rastas dar 1972 m. liepą. Nors dabar jis – tamsiai pilkos ir juosvos spalvos, atradimo metais buvo gerokai šviesesnis.

„Džono akmuo savo forma primena apdaužytą deimantą“, – UniverseToday.com pasakojo tyrimui vadovavusi Jana Anfinogenova.

Skeptiškiau nusiteikusiam skaitytojui gali kilti tas pats klausimas: kurių galų reikėjo tiek laukti? Juk akmuo rastas 1972 m. Kodėl jo tyrimo rezultatai anglų kalba skelbiami po 42 metų? J.Anfinogenovna paaiškino, kad nauji duomenys (ypač Marso geologijos duomenys) sudarė sąlygas išsamesnę ir tikslesnę analizę atlikti dabar, o ne anksčiau.

„Žemė aplink Džono akmenį nusėta neabejotinais smūginio kraterio pėdsakais, leidžiančiais manyti, kad akmuo į žemę įsirėžė katastrofiniu greičiu, – astronomijos naujienų portalui tvirtino tyrimo autorė. – Jis paliko gilų pėdsaką amžino įšalo žemėje, kuris leido mokslininkams nustatyti jo trajektoriją ir greitį smūgio metu. Šie duomenys sutampa su ankstesne informacija Tunguskos meteoritą.“

Marse tikrai galėjo įvykti susidūrimas su kosminiu kūnu, kuris į kosminę erdvę būtų išsviedęs Marso grunto fragmentų.

Džono akmenyje yra žvilgančių fragmentų, bylojančių, kad akmuo iš tiesų galėjo apsilydyti skrosdamas Žemės atmosferą. Akmenį tyrinėję mokslininkai mėgino atkurti žvilgančius fragmentus, įkaitindami kitą Džono akmens mėginį iki +500°C.

Eksperimentas nepavyko: akmens fragmentas tokiame karštyje suiro.

„Tyrimo autoriai nepateikia tvirtų įrodymų, kad Džono akmuo yra iš tikrųjų susijęs su Tunguskos sprogimu arba kad jis kilęs iš Marso“, – pareiškė Kurtino universiteto (Pertas, Australija) meteoritų ekspertas, daktaras Philas Blandas.

Rusų tyrėjai teigia, kad akmens mineralinė struktūra ir cheminė sudėtis (kvarcinis smiltainis su 0,5-1,5 cm skersmens grūdeliais) atitinka Marso uolienų sudėtį. Tačiau jų straipsnyje nėra informacijos apie mėginių mikroanalizės ar izotopinių tyrimų rezultatus.

Taip, Marse tikrai galėjo įvykti susidūrimas su kosminiu kūnu, kuris į kosminę erdvę būtų išsviedęs Marso grunto fragmentų. „Tačiau Marso grunto išsviedimo į tarpplanetinę erdvę fizika byloja, kad fragmentų skersmuo siektų 1-2 metrus, o ne 20-30 metrų, koks turėjo būti Tunguskos meteoritas“, – pridūrė Ph. Blandas.

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT