TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Saulė paleido galingiausią šūvį per šį dešimtmetį

Saulės ir heliosferos observatorijos (SOHO) zondo užfiksuotas supergalingas 2003 m. Helovino žybsnis.
NASA nuotr. / Saulės ir heliosferos observatorijos (SOHO) zondo užfiksuotas supergalingas 2003 m. Helovino žybsnis.
Šaltinis: 15min
0
A A

Rugsėjo 6 d. Saulėje įvyko du stiprūs žybsniai – antrasis jų buvo pats galingiausias per daugiau nei dešimtmetį, rašo space.com.

Pirmasis žybsnis, priskiriamas pačių galingiausių, X žybsnių klasei, įvyko 12:10 Lietuvos laiku. Jo stiprumas – X2.2. Ir nors jis buvo stipriausias nuo 2015 metų, vos po trijų valandų jį nustelbė kur kas galingesnis, X9.3 stiprumo žybsnis. Duomenis apie šiuos mūsų žvaigždės įvykius pateikė JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos Kosmoso orų prognozavimo centras (NOAA SWPC). Paskutinis žybsnis, priklausantis X9 kategorijai (tiksliau – X9.0) įvyko 2006 metais.

Anot SWPC, dėl žybsnių sutriko radijo ryšio veikla: ryšiai, palaikomi didelio dažnio radijo bangomis tuo metu apšviestoje Žemės dalyje sutriko valandai, panašiam laikui pablogėjo ir mažo dažnio bangomis vykdomų paslaugų – komunikacijų, navigacijos – patikimumas.

Saulės žybsniai nutinka tuomet, kai Saulės magnetinis laukas, dėl kurio susidaro mūsų žvaigždės paviršiaus tamsiosios dėmės, persisuka ir persijungia, dėl ko į išorę išmetamas milžiniškas kiekis energijos. X klasės žybsniai Žemės atmosferos viršutiniuose sluoksniuose gali sukelti spinduliuotės audras, gali sutrikti radijo ryšys, kaip nutiko ir šį kartą.

Pačių didžiausių žybsnių metu Saulė gali išmesti ir debesį didelės energijos plazmos – tokie įvykiai yra vadinami Vainikinės masės išmetimais.

„Įvykį lydėjo radijo spinduliuotės emisijos, kurios byloja apie vainikinės masės išmetimo potencialą. Tačiau turime palūkėti, kol įvertinsime koronografijos vaizdus, kuriuose užfiksuota informacija leis pateikti aiškų atsakymą“, – sakė SWPC kosmoo mokslininkas Robas Steenburghas.

Saulės dėmė, iš kurios sklido šiandienos žybsniai – aktyvusis regionas 2673 – yra mažesnė iš dviejų dabar Saulės paviršiuje esančių dėmių, jos plotis prilygsta „tik“ septynioms žemėms, o aukštis – devynioms, tvirtina astrofizikas Karlas Battamsas.

Vakar iš tos pačios dėmės „iššovė“ M klasės žybsnis – dešimteriopai silpnesnis nei X klasės, – į Žemės pusę paleidęs vainikinės medžiagos debesį, kuris kai kuriose planetos dalyse (daugiausiai – virš Šiaurės Amerikos) dangų šiąnakt papuoš pašvaistėmis.

NASA ir Europos kosmoso agentūros bendras projektas – Saulės ir heliosferos observatorija SOHO – šiuo metu negali užmegzti ryšio su Žeme dėl savo buvimo vietos, tad mokslininkai šio palydovo užfiksuotų vaizdų negaus iki šio vakaro, 21:30, socialiniame tinkle „Twitter“ tvirtina K.Battamsas.

Toks pliūpsnis, jeigu būtų nukreiptas į Žemę, gali sukelti itin vaizdingų ir daug kur matomų pašvaisčių, tačiau taip pat gali būti žalingas palydovams, ryšių ir energetikos sistemoms. Šis krūvį turinčios plazmos debesis Žemę anksčiausiai gali pasiekti maždaug per parą, vėliausiai – per 3-4 paras. Tiesa, tipiniu atveju kuo žybsnis energingesnis, tuo greičiau juda jo išmesta plazma, tvirtina R.Steenburghas.

Šis Saulės suaktyvėjimas gali pasirodyti ganėtinai keistas, mat šiuo metu jos aktyvumas artėja link minimalaus aktyvumo ciklo, trunkančio 11 metų, taško.

„Artėjame link Saulės aktyvumo minimumo, tačiau įdomu tai, kad net ir tokiame ciklo taške gali nutikti žybsnių, jie tik nebūna tokie dažni. Pavyzdžiui, nebūna taip, kad kiekvieną savaitės dieną matytume po X klasės žybsnį – įvykiai būna retesni, tačiau nebūtinai silpnesni. Tokie įvykiai yra neatsiejama gyvenimo prie žvaigždės dalis“, – sakė astronomas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT