Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Saulės kaimynystėje – planeta, kurioje gali būti vandenynų

Planeta Proksima b, besisukanti apie žvaigždę Kentauro Proksimą
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Planeta Proksima b, besisukanti apie žvaigždę Kentauro Proksimą
Šaltinis: BNS
0
A A

Uolienų planetą, kuri buvo atrasta „gyventi tinkamoje“ mūsų Saulei artimiausios žvaigždės sistemos zonoje, gali dengti vandenynai, ketvirtadienį paskelbė Prancūzijos tyrimų instituto CNRS mokslininkai.

Grupė, kurioje dirbo CNRS astrofizikai, apskaičiavo Proksima b vadinamos planetos dydį ir paviršiaus savybes, ir padarė išvadą, kad ji gali būti „vandenynų planeta“, panaši į Žemę.

Mokslininkai apie Proksimos b atradimą paskelbė rugpjūčio mėnesį ir sakė, kad tai gali būti pirmoji egzoplaneta – planeta už mūsų Saulės sistemos ribų, - kurią vieną dieną aplankys robotai iš Žemės.

Proksima b aplink savo žvaigždę Kentauro Proksimą, kuri yra už maždaug keturių šviesmečių nuo mūsų, sukasi „nuosaikioje“ zonoje.

Apskaičiuota, kad planetos masė yra maždaug 1,3 karto didesnė už Žemės masę, kad ji skrieja maždaug 7,5 mln. km atstumu nuo savo žvaigždės. Toks atstumas sudaro maždaug dešimtadalį atstumo, skiriančio nuo mūsų Saulės jai artimiausią Merkurijaus planetą.

„Priešingai nei būtų galima tikėtis, toks artumas nebūtinai reiškia, kad Proksimos b paviršius yra per karštas“ vandeniui egzistuoti skysta forma, sakoma CNRS pareiškime.

Kentauro Proksima yra mažesnė ir 1 000 kartų silpnesnė už mūsų Saulę; vadinasi, Proksima b yra būtent tokiu atstumu nuo jos, kurio reikia potencialiai gyvenamoms sąlygoms susidaryti.

„Šios planetos paviršiuje visai gali būti skysto vandens, todėl, taip pat, ir kokių nors gyvybės formų“, - sakoma pareiškime.

Egzoplanetų dydis paprastai yra apskaičiuojamas matuojant tai, kiek šviesos jos blokuoja stebėtojui Žemėje, praslinkdamos priešais savo žvaigždę.

Tačiau tokio Proksimos b praslinkimo dar nebuvo stebėta, tad mokslininkai turėjo kliautis modeliavimu planetos sudėčiai ir spinduliui nustatyti.

Jie apskaičiavo, kad planetos spindulys sudaro 94-140 proc. vidutinio Žemės spindulio, kuris yra 6 371 kilometras.

Tariant, kad minimalus spindulys yra 5 990 km, daroma išvada, kad planeta yra labai tanki ir kad metalo branduolys sudaro du trečdalius visos planetos masės. Branduolį turi supti uolienų mantija.

Jei jos paviršiuje yra vandens, jis sudaro ne daugiau kaip 0,05 proc. planetos masės, nurodo mokslininkai ir pažymi, kad tai panašu į Žemę, kur paviršiaus vanduo sudaro maždaug 0,02 proc. masės.

Jeigu Proksima b yra didesnė ir jos spindulys yra 8 920 km, 50 proc. jos masės turi sudaryti uolienų centras, o likusius 50 proc. - paviršinis vanduo.

„Šiuo atveju Proksimą b dengtų ištisinis skystas 200 km gylio vandenynas“, - nurodė CNRS.

„Abiem atvejais plona dujinė atmosfera galėtų supti šią planetą – kaip Žemėje – ir paversti Proksimą b potencialiai tinkama gyventi“, - sakoma pareiškime.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Temos Egzoplaneta
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT