Amerikos meteorų tyrinėtojų draugija (American Meteor Society) tą vakarą sulaukė daugiau nei 500 liudininkų pranešimų. Tiesa, filmuotos medžiagos, skirtingai nei Čeliabinsko apskrityje (Rusija) – nedaug: vos vienas kitas apsaugos kameros tolumoje nufilmuotas siuežtas. Niujorke bolido kritimą mačiusiųjų teigimu, kosminis kūnas skriejo iš vakarų į rytus.
„Jis įsižiebė virš Manhatano ir užgeso ties Ist Vilidžu“, – rašo niujorkietis Rossas E. pranešime, siųstame meteorų tyrinėtojų draugijai. Manoma, kad meteoras degdamas praskriejo kelių šimtų kilometrų atkarpą ir buvo matomas daugelyje Rytinės pakrantės valstijų. Įdomus sutapimas: meteoras, kaip ir Urale, virš Niujorko sudegė penktadienį (kovo 22 d.).
„Meteorai dažnai stebėtojams atrodo skrieją arčiau nei yra iš tikrųjų dėl stebėtojo perspektyvos, – aiškina Amerikos meteorų tyrinėtojų draugijos narys Robertas Lunsfordas. – Tokių degančių dangaus kūnų nukrenta kasdien. Tai – nedideli, metro skersmens ar mažesni (krepšinio kamuolio dydžio) akmenys.“
Žemę kasdien bombarduoja apie 100 tonų įvairiausios kosminės medžiagos. Didžiąją jos dalį sudaro greitai atmosferoje sudegančios menkos dulkelės ir akmenukai.
Manoma, kad Niujorko meteoras buvo 0,9 metro skersmens, rašo Space.com. Tokio dydžio akmenys į Žemės atmosferą įskrieja kasdien po 2 ar 3 kartus, tad ryškiau už Mėnulį naktiniame danguje sušvitęs, nuo Šiaurės Karolinos iki Meino valstijų matytas „Manhatano meteoras“ nėra toks jau retas reiškinys. Bruzdesys kilo dėl gausybės pranešimų „Twitter“ ir kituose socialiniuose tinkluose, įsitikinęs NASA meteorų ekspertas Billas Cooke‘as.
„Manhatano meteoras“ į atmosferą įskriejo rytinėje Pensilvanijos valstijos dalyje ir degdamas nuskriejo pietryčių kryptimi, sudegdamas virš Atlanto vandenyno, – tvirtina B. Cooke‘as. – Kad kolekcionieriai rastų jo fragmentų, mažai tikėtina. Sprendžiant iš liudininkų pasakojimų, meteoras paskutinį kartą buvo matomas apie 70 km į Atlanto vandenyno pusę.“
