TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Šiąnakt Lietuvą gali nušviesti Šiaurės pašvaistė

Pašvaistė Vilniaus rajone
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Pašvaistė Vilniaus rajone
Šaltinis: BNS
2
A A

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Lietuvą buvo apgaubusi galinga magnetinė audra, ją sukėlė vienas stipriausių per pastarąjį dešimtmetį Saulės blyksnis, teigia mokslininkai. Tai gali lemti ir technologinius sutrikimus, ir žmonių sveikatos sutrikimus. Tačiau yra ir gražioji tokios audros pusė – jei būtų giedra, Lietuvoje dar šiąnakt būtų galima stebėti Šiaurės pašvaistę.

Kaip sako etnokosmologas, fizikas Jonas Vaiškūnas, trečiadienį JAV NASA pastebėjo du vieną paskui kita sekusius įspūdingus Saulės žybsnius, jie mūsų planetos link iššovė dvi elektringų Saulės plazmos dalelių ir elektromagnetinių bangų salves.

Tai buvo stipriausias Saulės žybsnis per pastarąjį dešimtmetį. Po kelių parų skrydžio elektringų Saulės dalelių srautas pasiekė Žemę ir „atsitrenkęs“ į jos magnetinio lauko skydą rugsėjo 8-osios naktį sukėlė itin stiprią geomagnetinę audrą.

„Pastarasis tokio galingumo žybsnis buvo tik 2006 metais. Laimei, kad tas žybsnis, ta saulės dėmė ne visai į mus atsisukusi, ne visai tiesiai tas smūgis mums teko. Bet vis tik sukėlė nemažą magnetinę audrą“, – BNS penktadienį patvirtino ir Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomas Algirdas Kazlauskas.

Pasak jo, geomagnetinė audra pirmiausia sutrikdo radijo ryšį, itin stiprios audros gali padaryti nemažos žalos Žemėje, ypač šiuo metu, kai yra stipriai išvystytos įvairios technologijos.

„Ta žala gali būti ne tik palydovams. Audros indikuoja stiprias sroves vamzdynuose, elektros linijose. Yra buvę keletas katastrofų Žemėje. Stipriausia geomagnetinė audra buvo užfiksuota dar XIX amžiuje. Tada degė telegrafo linijos. Tik tiek, kad tada nebuvo išvystytos dar technologijos, tai didelių pasekmių neturėjo. Šiuo metu tokio lygio įvykis sukeltų iš tiesų dideles pasekmes“, – pasakojo A.Kazlauskas.

Anot mokslininkų, magnetinės audros veikia ir žmonių, ypač silpnesnės sveikatos, būklę. Anot J.Vaiškūno, padažnėja širdies priepuolių skaičius, gali pagausėti nusiskundimų dėl širdies ritmo sutrikimų, dusulio priepuolių, nevaldomai aukšto kraujospūdžio atvejų.

Tačiau, pasak astronomo A.Kazlausko, yra ir gražioji šio reiškinio pusė – ir Lietuvos padangėje giedrą naktį galima stebėti įspūdingą reginį – Šiaurės pašvaistę.

„Galima stebėti kartais Šiaurės pašvaistę, gal ir šią naktį kas nors matė, jei buvo. Ir šiąnakt dar gali būti matoma, jei bus giedra. Skandinavijoje tiek buvo stiprūs švytėjimai, kad stabdė eismą – žmonės stojo žiūrėti pašvaistės“, – pasakojo Vilniaus universiteto mokslininkas.

VIDEO: Užburiantis Šiaurės pašvaistės šokis Suomijos danguje

Etnokosmologo J.Vaškūno aiškinimu, magnetinės audros mūsų planetoje kyla Žemės magnetinį lauką paveikus Saulės žybsnių metu į Žemę atskriejusiems elektringų dalelių srautams atsitrenkiant į Žemės magnetosferą. Šis smūgis sukelia Žemės magnetinio lauko svyravimus.

Tuo metu žybsniai Saulėje, anot J.Vaiškūno, yra susiję su jos paviršiuje matomomis juodomis dėmėmis.

„Saulės fotosferos sritys, kuriuose temperatūra maždaug 1000 laipsnių yra žemesnė nei aplinkiniuose plotuose, atrodo kaip tamsesnės dėmės. Būtent šiose dėmėse yra didesnis magnetinis aktyvumas. Jos ir yra tos „patrankos“, šaudančios Žemėje magnetines audras sukeliančius elektringos plazmos žybsnius“, – teigė fizikas.

JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos svetainėje pateikiamas pašvaisčių prognozės žemėlapis. Jis Lietuvai kol kas įspūdingo reginio nežada, tačiau prognozė pateikiama tik artimiausiam pusvalandžiui, tad padėtis iki sutemų gali smarkiai pasikeisti.

VIDEO: Pasigrožėkite: įspūdingas parasparnio skrydis Šiaurės pašvaistės nutviekstu dangum
BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT