Dabar populiaru
Publikuota: 2017 rugpjūčio 15d. 12:17

„SpaceX“ paleido krovinių kapsulę, nugabensiančią į TKS superkompiuterį

„SpaceX“ raketos pakilimas
„Scanpix“/AP nuotr. / „SpaceX“ raketos pakilimas

JAV bendrovė „SpaceX“ pirmadienį paleido krovininį erdvėlaivį, nugabensiantį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) medžiagos mokslo eksperimentams ir galingiausią kada nors į orbitą iškeltą kompiuterį.

„Trys, du, vienas, kylam!“ – paskelbė „SpaceX“ vaizdo transliacijos komentatorius, kai balta raketa „Falcon 9“ 12 val. 31 min. vietos (19 val. 31 min. Lietuvos) laiku pradėjo kilti nuo starto aikštelės Kanaveralo kyšulyje Floridoje.

Praėjus trims minutėms po starto apatinė raketos dalis, pirmoji pakopa, sklandžiai atsiskyrė ir pradėjo leistis Žemės link, o antroji toliau kėlė krovinių kapsulę „Dragon“ į kosmosą.

Vėliau, įsijungus pirmosios pakopos varikliams, ji vėl stačia sėkmingai nutūpė Kanaveralo kyšulyje, 1-ojoje nusileidimo zonoje.

Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė, vadovaujama interneto paslaugų verslo magnato Elono Musko, jau ne kartą sėkmingai nutupdė savo raketas sausumos aikštelėse arba ant jūrinių platformų. Tokiu būdu „SpaceX“ siekia pakartotinai panaudoti brangius raketų komponentus, užuot nuskandinus juos vandenyne.

„SpaceX“ patvirtino, kad „Dragon“ sėkmingai pasiekė numatytą orbitą aplink Žemę. Planuojama, kad trečiadienį kapsulė susijungs su TKS.

Ši misija – jau 12-oji pagal 1,6 mlrd. JAV dolerių (apie 1,36 mlrd. eurų) vertės sutartį tarp JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) ir „SpaceX“ dėl atsargų gabenimo orbitinėje stotyje dirbantiems astronautams. Planuojama, kad tokių skrydžių bus iš viso 20.

Šįkart kapsulė skraidina 2,9 tonos atsargų, tarp jų bendrovės „Hewlett Packard Enterprise“ (HPE) pagamintą superkompiuterį „The Spaceborne Computer“.

Siekiama vienerius metus – maždaug tiek pat laiko, kiek truktų astronautų skrydis į Marsą – vykdyti šio kompiuterio bandymus ir patikrinti, ar jis gali veikti atšiauriomis kosmoso sąlygomis.

Jeigu kompiuteris atlaikys intensyvią kosmoso spinduliuotę, tokie aparatai gali padėti erdvėlaivių įguloms dirbti per ilgai trunkančius skrydžius į tolimąjį kosmosą.

NASA tikisi surengti pirmąjį pilotuojamą skrydį į Marsą iki šio amžiaus 4-o dešimtmečio.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Skanumėlis

Video

01:13
04:47
02:25

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT