Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Spalį arti Žemės praskries namo dydžio asteroidas

Asteroidas
NASA/JPL iliustr. / Asteroidas
Šaltinis: BNS
1
A A

Namo dydžio asteroidas spalio 12 dieną praskries arti mūsų planetos – daug arčiau negu skrieja Mėnulis, bet pavojaus jis nesukels, ketvirtadienį pranešė astronomai.

Kosminė uola saugiai prazvimbs maždaug už 44 tūkst. km nuo Žemės, nurodė Europos kosmoso agentūra (ESA). Šis atstumas atitinka apie aštuntadalį atstumo tarp Žemės ir Mėnulio.

Tačiau asteroidas bus per toli, kad sukeltų kokį nors pavojų palydovams, skriejantiems geostacionariosiomis orbitomis maždaug 36 tūkst. kilometrų aukštyje.

„Tiksliai žinome, kad nėra jokios tikimybės šiam objektui susidurti su Žeme“, – naujienų agentūrai AFP sakė ESA Netoli Žemės skriejančių objektų tyrimo grupės Detlefas Koschny.

„Nėra jokio pavojaus“, – pabrėžė jis.

Asteroidas 2012 TC4 pro mūsų planetą pirmąkart praskriejo 2012-ųjų spalį, maždaug dukart toliau negu pralėks dabar, ir dingo iš akiračio.

Kai buvo pastebėtas, šis 15–30 metrų ilgio akmuo skriejo apie 14 km per sekundę greičiu.

Mokslininkai žinojo, kad asteroidas šiemet pralėks netoli Žemės, bet nebuvo tiksliai žinoma, koks bus atstumas.

Dabar Čilėje esantis Europos Pietų observatorijos (ESO) Labai didelis teleskopas sugebėjo susekti 2012 TC4 maždaug už 56 mln. km nuo mūsų planetos, o astronomai tiksliau apskaičiavo jo trajektoriją.

„Velniškai arti“, – pripažino Vokietijos mieste Darmštate įsikūrusio Europos kosminių operacijų centro vadovas Rolfas Densingas.

„Tolimiausi palydovai yra už 36 tūkst. km – taigi, prasilenkimas bus iš tikrųjų artimas“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.

Toks artimas praskriejimas tyrėjams suteiks retą galimybę įsitikinti, kaip veikia Žemės „planetinės gynybos“ sistemos. Šiuo metu daugiau dėmesio skiriama ankstyvajam perspėjimui, o ne aktyvioms pastangoms nukreipti asteroidus tolyn nuo mūsų planetos.

„Ne šį kartą“

TC4 stebėjimai „yra puiki galimybė patikrinti tarptautinį gebėjimą aptikti ir sekti netoli Žemės skriejančius objektus bei įvertinti mūsų gebėjimą visiems kartu reaguoti į realų asteroidų pavojų“, sakoma ESA pranešime.

Asteroidai yra kosminės uolos, likusios po Saulės sistemos formavimosi laikotarpio maždaug prieš 4,5 mlrd. metų..

Manoma, kad šių dangaus kūnų yra milijonai. Dauguma jų skrieja vadinamojoje asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio.

Kiek didesnis negu TC4 kosminis objektas, galbūt apie 40 km skersmens, 1908 metais sprogo virš Tunguskos vietovės Sibire. Tai buvo galingiausias naujausių laikų kosminis smūgis Žemei.

2013 metais apie 20 metrų skersmens meteoroidas sprogo atmosferoje virš Čeliabinsko miesto Rusijoje. Jo kinetinė energija prilygo apie 30 Hirošimos atominių bombų.

Sprogimo smūginė banga išdaužė beveik 5 tūkst. pastatų langus ir sužeidė daugiau kaip 1 200 žmonių. Šis incidentas įvyko visiškai netikėtai.

Jeigu TC4 dydžio objektas įskrietų į Žemės atmosferą, „jo poveikis būtų panašus į Čeliabinsko įvykio“, nurodė ESA.

Tačiau Žemės atmosfera yra tik kelių šimtų kilometrų pločio, tad TC4 jos visiškai nekliudys. Be to, net jeigu ir nukristų ant Žemės, jo poveikis būtų visiškai kitoks negu Čeliabinsko objekto.

„Čeliabinsko meteoroidas buvo kometos nuolauža, o jos paprastai sudarytos daugiausiai iš ledo“, – aiškino R.Densingas.

„Kadangi buvo ledinis, jis tikriausiai išsisklaidė atmosferoje... Kalbant apie asteroidus, jie yra kieta medžiaga. Jie sudaryti daugiausiai iš geležies, todėl ne taip lengvai išsklaidytų savo energiją atmosferoje“, – pridūrė jis.

Jeigu TC4 įskrietų į atmosferą, jis tikriausiai pasiektų Žemės paviršių mažai tepakitęs.

Jeigu būtų prognozuojamas tokio dydžio objekto kritimas, gyventojų evakuoti nereikėtų, sakė L.Koschny. Pasak jo, pakaktų perspėti žmones nebūti arti langų, nes juos gali išdaužyti smūginė banga.

R.Densingas, anksčiau perspėdavęs, kad žmonija nėra pasiruošusi apsiginti nuo pavojintų kosminių objektų, sakė, kad dėl artėjančio praskriejimo per daug nesijaudinsiantis – „tik ne šį kartą“.

„Vis dėlto kyla klausimas, kas nutiks kitą sykį, – pridūrė jis. – Jausčiausi truputį ramiau, jeigu ... perspėjimo laikas būtų ilgesnis.“

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT