Tam tikras vėjo poveikis šios Raudonosios planetos reljefui ir klimatui žinomas jau seniai. Jo sukeliamas dulkių audras astronomai gali stebėti iš Žemės.
Tačiau duomenys apie jo stiprumą, dažnumą ir kilmę iki šiol buvo riboti. Daugelis specialistų tikėjosi, kad stiprūs smėlį nešantys vėjo gūsiai šioje tokį ploną atmosferos sluoksnį turinčioje planetoje bus gana reti.
Marso smėlio kopos šiuo metu migruoja ir jų migracijos greitis priklauso nuo sezono, o tai prieštarauja paplitusiai nuomonei apie nekintantį Marso kraštovaizdį ir labai retus smėlį išjudinti galinčius vėjus.
„Mes pastebėjome, kad Marso smėlio kopos šiuo metu migruoja ir jų migracijos greitis priklauso nuo sezono, o tai prieštarauja paplitusiai nuomonei apie nekintantį Marso kraštovaizdį ir labai retus smėlį išjudinti galinčius vėjus“, – sakė vienas tyrimo dalyvių Kalifornijos Technologijų instituto Astronomijos skyriaus mokslininkas Francois Ayoubas.
F.Ayoubas drauge su bendra amerikiečių ir britų mokslininkų grupe išmatavo smėlio bangelių judėjimą daugiau nei dešimtyje palydovinių nuotraukų, kuriose užfiksuotas 40 kv. kilometrų plotas Nili Pateros kopose per vienerius Marso metus.
„Pagal šiuos matavimus mes paskaičiavome smėlio srautus ir jų sezoninę kaitą“, – sakė F.Ayoubas. Po to buvo apskaičiuotas vėjo greitis ir stiprumas, kurių reikia smėliui pajudinti, o tada dažnumas.
„Vėjai Marse gali būti stiprūs ir pasiekti net uraganinį greitį (viršyti 120 km/h)“, – sakė F.Ayoubas.
„Mūsų tyrimo rajone smėlį nešantis vėjas būna beveik kasdien“ ir beveik ištisus metus, pridūrė jis.
Perpratę Marso vėjų ypatybes, mokslininkai galės prognozuoti reljefo erozijos procesus, įvertinti Marso klimatą, kuriam didelės įtakos turi atmosferoje pakimbančios dulkės.
Gauti duomenys bus naudingi būsimoms iš Žemės atsiųstų marsaeigių misijoms.
„Tiksli vėjo ir pakelto smėlio prognozė yra svarbi, siekiant, kad marsaeigis išvengtų užpustymo, kuris grėstų tam nepasirengus“, – paaiškino F.Ayoubas.
„Marsaeigiui „Curiosity“ (NASA), kuris turėtų kirsti veikiančių kopų ruožą Geilo krateryje, matyt, turėtų kliūti (pustomo) smėlio smūgių. Mokslo požiūriu, šie atradimai padėtų išskirti tas Marso vietoves, kurios vertos didesnio dėmesio iš orbita skriejančių aparatų, stebinčių vėjo, smėlio, erozijos procesus“, – nurodo F.Ayoubas.
Pasak jo, minėtieji atradimai tiesiogiai nesiejami su tokiais orbitiniais aparatais kaip bepilotis žvalgas „Mars Orbiter Mission“ („Mangalyaan“), kuris praėjusią savaitę pasiekė Marso orbitą Indijos paleistas prieš 10 mėnesių.
Straipsnis apie Marso vėjus paskelbtas žurnale „Nature Communications“.
