Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Už pirmąją juodosios skylės fotografiją – 14 mln. eurų

Kosmosas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Kosmosas
Šaltinis: Technologijos.lt
0
A A

Europos mokslo tyrimų taryba (European Research Council) moksliniam projektui „BlackHoleCam“ už pirmąją supermasyvios juodosios skylės fotografiją skyrė 14 mln. eurų.

Milžiniška suma skirta avansu – pirmąją mokslo istorijoje juodosios skylės fotografiją minėto projekto mokslininkai dar tik mėgins užfiksuoti. „BlackHoleCam“ tikslas – vizualiai užfiksuoti mūsų galaktikos centre tūnančią supermasyvią juodąją skylę Šaulio A*, tiksliau – jos įvykių horizontą (teorinę ribą, kurią peržengus iš juodosios skylės ištrūkti nebeįmanoma).

„BlackHoleCam“ tyrėjai pamatyti pačios juodosios skylės negalės, tačiau jie tikisi užfiksuoti jos įvykių horizonto vaizdą. Būtent tokį erdvinį darinį juodosios skylės apylinkėse numato Alberto Einšteino bendroji reliatyvumo teorija.

„Daugelis astrofizikų tiki, kad juodosios skylės egzistuoja, tačiau niekas jų dar nėra matęs, – atkreipia dėmesį vienas iš projekto vykdytojų, Radbudo universiteto (Radboud University, Olandija) astrofizikas Heino Falkė (Heino Falcke). – Tiesa, šiandien technologijos yra pakankamai ištobulintos, tad technine prasme jau yra įmanoma juodąją skylę užfiksuoti vizualiai. Taip patikrinsime, ar jos iš tiesų egzistuoja: jei nėra įvykių horizonto, nėra ir juodųjų skylių.“

„BlackHoleCam“ kolektyvas Paukščių tako centre tūnančią supermasyvią juodąją skylę mėgins nufotografuoti, taikydami metodą, pavadinimu „ Very Long Baseline Interferometry “ (VLBI). Minėtoji juodoji bedugnė, aplink kurią sukasi visa mūsų galaktika, kaip manoma, yra 4 mln. kartų masyvesnė už mūsų Saulę.

VLBI metodo esmė – į Šaulio A* bus nukreipta daugybė antžeminių radijo teleskopų. Gautus duomenis apdoros ir vizualinį pavidalą jiems suteiks superkompiuteris. Vaizdžiai tariant, šiuo radijo astronomijos metodu sukuriamas virtualus Žemės dydžio radijo teleskopas.

„BlackHoleCam“ tyrėjai pamatyti pačios juodosios skylės negalės, tačiau jie tikisi užfiksuoti jos įvykių horizonto vaizdą. Būtent tokį erdvinį darinį juodosios skylės apylinkėse numato Alberto Einšteino bendroji reliatyvumo teorija.

Kolosalaus juodosios skylės gravitacijos lauko siurbiamos dujos prieš išnykdamos išspinduliuoja stiprų radijo signalą. Radijo astronomijos įrenginiais užfiksuotas įvykių horizontas turėtų išduoti už jo esant juodąją skylę. 

„A. Einšteino bendroji reliatyvumo teorija kol kas yra geriausia mokslui žinoma gravitacijos teorija. Tačiau ji nėra vienintelė, – pabrėžia kitas projekto “BlackHoleCam„ darbuotojas, Gėtės universiteto (Frankfurtas, Vokietija) astrofizikas Lučijanas Recola (Luciano Rezzolla). – Iš stebėjimo duomenų mėginsime išsiaiškinti, ar iš tiesų egzistuoja vienas labiausiai eskaluojamų astrofizikos objektų – juodoji skylė. Laimei, mes jau turime technologijų, kuriomis tai įmanoma padaryti ir kurios iki šiol buvo laikomos moksline fantastika. Moderniam mokslui tai bus lūžio taškas.“

„BlackHoleCam“ komanda su kitais radijo astronomijos instrumentais planuoja naudoti didžiulę naują radijo observatoriją Čilėje ALMA (Atacama Large Millimeter/submillimeter Array). Projekto vykdytojai ketina glaudžiai bendradarbiauti su analogiškų tikslų siekiančia amerikiečių tyrėjų grupe, dirbančia teleskopu „Event Horizon Telescope“.

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT