Tačiau apie viską iš eilės. Suirutė iki tol nepaprastai ramios būsenos Saulėje prasidėjo praėjusios savaitės viduryje, kai po kelių mėnesių pertraukos Saulė žiebė seriją vis didesnio kalibro vidutinės galios (M klasės) šūvių. Penktadienį šviesulyje įvyko išsyk net du galingiausios X kategorijos žybsniai, o antrasis (X 2,1) tapo šeštu pagal galingumą žybsniu per visą 24-ąjį Saulės aktyvumo ciklą (vienas Saulės aktyvumo ciklas trunka 11 metų).
Kas Saulėje vyko savaitgalį? Įvykių netrūko, tačiau, laimei, jie jau nesiekė X kategorijos žybsnių. Per šeštadienį ir sekmadienį Saulėje įvyko šeši M kategorijos žybsniai (nuo M 1,8 iki M 3,5). Darbščiausia buvo nauja Saulės dėmė Nr. 1884.
Tačiau naują savaitę žvaigždė nusprendė pradėti aktyviau. X 1,0 šūvį 5.03 val. Lietuvos laiku šįryt paleido Saulės dėmė Nr. 1875. Gera žinia yra ta, kad ši dėmė atsidūrusi rytiniame Saulės disko pakraštyje ir netrukus pasislėps. Tad X kategorijos šūvis šįkart įvyko ne Žemės kryptimi.
Tiesa, 1875 dėmė yra viena senesnių iš visų dabar esančių Saulės paviršiuje. Tad nereikėtų pamiršti ir grėsmingesnių jos kolegių. Štai dėmė 1882 irgi generavo žybsnį. Šūviai iš šios dėmės – gerokai grėsmingesni, nes aktyvi ir didelė dėmė yra netoli į Žemę atgręžtos Saulės pusės centro, o tai reiškia, kad žybsnio metu išsviestos dalelės po maždaug poros parų turėtų pasiekti mūsų planetą ir surengti dar vieną geomagnetinę audrą.
O pastarosios nesiliauja bombarduoti Žemės visą savaitgalį, taip pat ir šiandien. Tai – pradėjusios savaitės žybsnių pasekmės. Laimei, ypatingos grėsmės orbitinei technikai šie Saulės dalelių škvalai nekelia, tačiau, savaime suprantama, jie nėra pageidautini ir jų poveikis, nors ir nedidelis, vis dėlto juntamas ir žalingas. O šiaurės pašvaistėmis kol kas gali grožėtis tik už poliarinio rato gyvenantys naktinio dangaus stebėtojai.
Paskutinis Saulėje įvykęs žybsnis – 7.41 val. Lietuvos laiku įvykęs M 5,1 klasės žybsnis. Tai būtų skambus dalelių antausis mūsų planetai, tačiau vėl reikia pasidžiaugti, kad jį trenkė senoji Saulės dėmė Nr. 1875, kurios atakos Žemei jau nebepavojingos.
Beje, po šįryt įvykusio X 1,0 žybsnio tame pačiame regione užregistruotas didžiulis vainikinės masės išsiveržimas (angl. coronal mass ejection). Nors didžioji dalis išspjautos plazmos skrieja į rytus nuo Saulės, vis dėlto egzistuoja nedidelė tikimybė, kad vakarinis pliūpsnio flangas nutvilkys Žemę – mat ji aplink Saulę skrieja Saulės sukimosi kryptimi, ir po kurio laiko gali „prisivyti“ plazmos dalelių debesį.
