Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Visiškai netikėtai pirmą kartą mokslo istorijoje stebimas juodosios skylės gimimas

Supernovų sprogimai – sunkiai prognozuojamas procesas, todėl paprastai nepavyksta stebėti tų žvaigždžių, kurios jau tuoj sprogs supernovomis, prieš pat sprogimą.
Neseniai susiformavusi juodoji skylė
Neseniai susiformavusi juodoji skylė / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Supernovos pradmenų paprastai ieškoma archyviniuose duomenyse, bet tai gali būti keleto metų senumo duomenys. Dabar, atrodo, pirmą kartą gana netikėtai pavyko stebėti mirštančią žvaigždę viso proceso metu.

Tai nebuvo supernova, o netgi dar įdomesnis reiškinys – nepavykusi supernova, kai masyvi žvaigždė tiesiog nusimetė išorinį apvalkalą, o jos branduolys transformavosi į juodąją skylę.

Dar 2009 metais ši žvaigždė trumpam sužibo pustrečio karto ryškiau, nei įprastai, o vėliau ėmė blėsti. Pastaruoju metu ji pritemo jau 250 kartų labiau, nei švietė prieš žybsnį, ir toliau tamsėja.

Šviesos kreivės duomenys leidžia spręsti, kad žvaigždė suiro, o tai, kas šviečia dabar, yra likusio apvalkalo, krentančio į naujai atsiradusią juodąją skylę skleidžiama spinduliuotė.

Tyrimo rezultatai arXiv.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius