Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žaibo vaizdas kitu kampu: kaip jis atrodo iš kosmoso

Žaibo vaizdas iš kosmoso
NASA nuotr. / Žaibo vaizdas iš kosmoso
Šaltinis: Technologijos.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ne, tai nėra eilinis gražaus žaibo blyksnio „stop kadras“. Tokio perkūnijos vaizdo jūs dar tikrai nematėte, nes jis užfiksuotas iš... kosmoso!

Paviešinti neįtikėtini Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) žaibo smūgių ir juose aptinkamų gama spindulių tyrimo metu daryti kadrai.

Šiuo metu mokslininkai, naudodami naujus TKS erdvėlaivio prietaisus, siekia daugiau išsiaiškinti  apie žaibavimą bei jo poveikį.

Tyrimas pradėtas dar 2013 metų rugpjūčio mėnesį. „Firestation“ įrenginio fotometrai matuoja žaibo blyksnius, o radijo antenos tikrina jų statiką. Taip pat jam dar priklauso ir gama spindulių elektronų detektorius. Ieškodama trumpųjų gama spindulių pliūpsnių, „Firestation“ užfiksuoja maždaug 50 žaibo smūgių per dieną.

Elektronai ir gama spindulių energija paprastai yra branduolinių sprogimų saulės blyksnių ir supernovų sritis. Didelė staigmena juos rasti natūralioje mūsų pačių planetos aplinkoje.

Gama spinduliai paprastai yra siejami su sprogstančiomis žvaigždėmis ar branduoline sinteze, bet mokslininkai rado įrodymų, kad egzistuoja ir sausumos gama spindulių blyksniai (TGFs) Žemės atmosferoje. Pagal tyrimo skaičiavimus, jie vyksta apie 500 kartų per dieną.

Atmosferos mokslininkai domisi procesais, kurie audros metu sukelia žaibą ir jo išskiriamus gama spindulius. TGFs taip pat gali būti susijęs ir su gamtos fenomenu, vadinamu „raudonąja fėja“ – elektros iškrova, nukreipta į viršų nuo perkūnijos.

„Faktas, kad TGFs egzistuoja, yra neįtikėtina. Elektronai ir gama spindulių energija paprastai yra branduolinių sprogimų saulės blyksnių ir supernovų sritis. Didelė staigmena juos rasti natūralioje mūsų pačių planetos aplinkoje“, – teigia pagrindinis „Firestation“ tyrėjas ir NASA kosmoso fizikas Dougas Rowlandas.

Po kelerių metų, NASA mokslininkai planuoja TKS pridėti dar vieną žaibo vaizdo jutiklį (ŽVJ). Iš pradžių jis buvo sukurtas tropinių kritulių matavimui ir pradėtas eksploatuoti dar 1997 metais. Tuomet, mokslininkų komanda iš NASA Maršalo kosminių skrydžių centro pastatė atsarginę ŽVJ, nenumatytiems atvejams. Būtent šį prietaisą ir planuojama išsiųsti į kosmoso stotį dar iki 2016 metų.

ŽVJ aptinka žaibus, kurie trenkia iš vieno debesies į kitą ir iš debesies į Žemę. Taip pat gali užfiksuoti iškrovą tiek dieną, tiek naktį. Jis matuoja pasaulio žaibo smūgių dažnį ir spinduliavimo energijos kiekį. Kadangi kosminė stotis skrenda toliau į šiaurę ir į pietus negu tropinių kritulių matavimo priemonė, antrasis ŽVJ apims žaibo matavimus platesnėje teritorijoje.

Technologijos.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT