Žemė savo orbita keliauja ne idealiu ratu – planetų orbitos yra elipsės formos. Vidutinis atstumas tarp Žemės ir Saulės yra 149,6 mln. km, tačiau mūsų planeta dėl elipsės formos orbitos skirtingu laiku būna nutolusi skirtingu atstumu nuo Saulės. Ši distancija keičiasi nuo 147,1 mln. km iki 152,1 mln. km.
Paradoksalu, kad arčiausiai Saulės Žemė sukasi sausio pradžioje, kai Šiaurės pusrutulyje karaliauja žiema. O kai Žemė labiausiai nutolsta, ateina liepos mėnuo.
Šie atstumai svyravimai vis dėlto neturi jokios įtakos saulėtumui ir temperatūrai, nes tai nulemia Žemės ašies pasvirimas. Šiuo momentu Šiaurės ašigalis yra pasviręs į priešingą pusę nuo Saulės, todėl Saulės spinduliai krenta kitu kampu nei vasarą.
Vis dėlto šis priartėjimas prie Saulės turi teigiamos įtakos. Būdama arčiausiai Saulės Žemė juda kiek greičiau, nei būdama toliausiai. Todėl Šiaurės pusrutulyje žiema trunka trumpiau nei vasara. Tiesa, skirtumas nėra didelis, vos kelios dienos, bet juk kiekviena vasaros diena suteikia daugiau džiaugsmo. Šiaurės pusrutulyje pavasaris vidutiniškai trunka 92 dienas ir 21 valandą, vasara – 93 dienas ir 14 valandų, ruduo – 89 dienas ir 18 valandų, o žiema – 89 dienas ir 1 valandą.
