Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žemę milžiniški asteroidai bombardavo daug ilgiau, nei manyta

Asteroidai
123rf nuotr. / Asteroidai
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Gali būti, kad Žemę milžiniški asteroidai daužė net milijardą metų ilgiau, nei manyta iki šiol. Jeigu ši teorija pasitvirtins, pirmosios gyvybės planetoje užuomazgos išgyveno net tikromis apokalipsės sąlygomis.

Žemė susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų. Manyta, kad planetą dar šimtus milijonų metų daužė dangaus kūnai, kurių daugumos skersmuo buvo didesnis negu kilometras. Skaičiuota, kad bombardavimas iš kosmoso turėjo sustoti maždaug prieš 3,8 mlrd. metų. Anot mokslininkų, pirmųjų organizmų fosilijos Žemėje yra tik vos „jaunesnės“.

Stanfordo universiteto (Kalifornija, JAV) mokslininkas Donaldas Lowe'as įsitikinęs, kad bombardavimas visgi truko ilgiau ir baigėsi prieš 3 mrld. metų, kai Žemėje jau egzistavo gyvybė.

Neseniai D. Lowe'as atrado dar keturis sferulių sluoksnius. Tai įrodo, jog per 250 mln. metų smūgių buvo ne keturi, o aštuoni

D. Lowe'as ir kolegos daugiau nei 40 metų analizavo akmenis pietinėje Afrikoje esančiame Barbertono žalsvųjų akmenų ruože. Prieš 25 metus mokslininkai ten atrado keturis sferulių sluoksnius, kurie turėjo susiformuoti dėl keturių milžiniškų kūnų smūgių į Žemę. Tai turėjo įvykti prieš 3,5 ir 3,2 mlrd. metų.

Neseniai D. Lowe'as atrado dar keturis sferulių sluoksnius. Tai įrodo, jog per 250 mln. metų smūgių buvo ne keturi, o aštuoni, rašo newscientist.com.

„Kadangi Mėnulyje taip pat yra maždaug 3 mlrd. metų senumo kraterių, Žemė taip pat negalėjo išvengti smūgių“, – teigė D. Lowe'as.

Anot mokslininko, susidūrimai turėjo būti labai stiprūs. Antai asteroidas, kuris sunaikino dinozaurus, po savęs paliko tik kelių milimetrų storio sferulių sluoksnį. O D. Lowe'o atrastų sluoksnių storis – 30–40 cm. D. Lowe'o nuomone, asteroidų skersmuo siekė net 20 km. Kiekvienas susidūrimas turėjo išmušti 400–800 km skersmens kraterius. Mokslininkas apskaičiavo, kad smūgiai sukėlė itin stiprius žemės drebėjimus ir cunamius, kurie apimdavo visą Žemę.

Jeigu tokie susidūrimai įvyktų dabar, gyvybei išgyventi būtų neįmanoma. Tačiau tuomet visi organizmai buvo vienaląsčiai. „Mes nežinome, ar susidūrimai būtų pražūtingi ir, pavyzdžiui, bakterijoms, tačiau faktas, kad tie organizmai, kurie buvo toliau nuo susidūrimo vietos, tikrai išgyveno“, – sakė D. Lowe'as.

Smūgiai pražūtingi buvo fotosintetinančioms bakterijoms, mat jie turėjo išgarinti bent 100 metrų bendro vandenynų lygio, įkaitinti atmosferą iki šimtų laipsnių karščio. Tokiomis sąlygomis fotosintezė vykti negalėjo. Manoma, kad šis atradimas gali paaiškinti ir tai, kodėl Žemėje daugiau deguonies atsirado tik prieš 2,4 mlrd. metų.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT