O naktį iš sausio 4 d. į 5-ąją Mėnulio pilnaties diską nedideliu atstumu lydės Liūto (Leo) žvaigždyne spindintis melsvai baltas Regulas. Tiesa, šviesulių – Mėnulio, planetų ar ryškių žvaigždžių – suartėjimai nėra itin retas astronominis reiškinys. Tačiau ar taip dažnai žvalgomės po nakties skliautą, kad švaistytume progas juo grožėtis, kuomet tokią galimybę jis suteikia?
Naktis iš gruodžio 30 d. į 31 d.
Gruodžio 30-ąją, šeštadienį, Mėnulis dangiškąją kelionę rytinėje skliauto dalyje pradės anksti – Saulei dar nė nenusileidus. Tirštėjančiose vakaro sutemose įsižiebus pirmiesiems žvaigždžių žiburėliams, greta mūsų planetos palydovo atsimerks ryškiausias Tauro žvaigždyno šviesulys – gigantiškasis Aldebaranas.
Tauro žvaigždžių konfigūracija iš tiesų šiek tiek primena atsigręžusį, Orioną pulti pasirengusį bulių, o Aldebaranas – raudonoji milžinė, kone 40 kartų už Saulę didesnė ir beveik 140 kartų šviesesnė žvaigždė, į kurios šviesos greičiu lėktume 65 metus – ženklina jo piktą akį. Atidžiai stebėdami įsitikinsime, jog Aldebaranas visą šeštadienio vakarą kantriai vysis palengva į skliauto aukštumas iš rytų į vakarus kopiantį Mėnulį, kol po pusiaunakčio visiškai prie jo priartės, o apie 3 val. ryto už jo galiausiai pasislėps. Maždaug 5 val. kartu su Tauro žvaigždėmis Mėnulis pradings už vakarų horizonto.
Sausio 4-osios dangaus vaizdai
Sausio 4-ąją, ketvirtadienį, Mėnulis tekės vėliau – apie 20 val., kuomet jau bus visiškai tamsu. Šįkart pilnas mėnesėlio veidas (apšviestumas – 95 proc.) švytės Liūto žvaigždyne. Liūtas, ko gero, yra vienas iš nedaugelio žvaigždynų, kurio žvaigždžių išsidėstymas iš tiesų primena įsivaizduojamą būtybę. Priminsime, jog pasak senovės graikų mito, Nemėjos Liūtą sutvėrė Mėnulio deivė Selenė, todėl jis turėjęs nepažeidžiamą kailį, kurį po grumtynių plikomis rankomis nudyrė ir vietoj šarvų nešiojo didvyris Heraklis.
Visą naktį iš sausio 4 d. į 5-ąją Mėnulį dangiškosiose sferose lydės šviesiausias Liūto žvaigždyno žiburys melsvai balsvas Regulas – per 78 šviesmečius nuo mūsų nutolusi dvinarė žvaigždė, kurios gerokai mažesnę ir silpnesnę narę pro žiūronus galima pamatyti naktį be Mėnulio ir atokiau nuo tamsą sklaidančių miesto šviesų. Paryčiais regimasis atstumas tarp Mėnulio disko ir Regulo bus mažiausias. Brėkštančios dienos šviesa pirmiausia pasiglemž Regulą, kiek vėliau, nespėjęs nusileisti, vakariniame danguje ištirps ir Mėnulis.
Ir dar: sulig Regulo teka senovės Romoje prasidėdavo tam tikri žemės ūkio darbai, todėl žodžio „reguliuoti“ etimologinė kilmė bei prasmė nėra atsitiktinė. O ar gerus ateinančius metus mums
„sureguliavo“ Regulas, parodys laikas.
