Dabar populiaru
Publikuota: 2016 rugsėjo 30d. 09:32

Zondas „Rosetta“ baigia 12 metų trukusią misiją – sudegs atsitrenkęs į kometą

Kosminio zondo „Rosetta“ lydima kometa
„Scanpix“/AP nuotr. / Kosminio zondo „Rosetta“ lydima kometa

Penktadienį Europos kosmoso agentūra (ESA) turėtų įspūdingai baigti 12 metų trunkančią kometos tyrinėjimų misiją, kurią atlieka kosminis zondas, pavadintas „Rosetta“. Daugybę vertingos informacijos surinkęs zondas krenta ant kometos paviršiaus ir prieš suduždamas turėtų atsiųsti pačių geriausių jos paviršiaus nuotraukų.

1,5 mlrd. eurų kainuojanti „Rosettos“ programa, turbūt – viena įspūdingiausių net tik ESA istorijoje, bet ir per visus žmonijos kosmoso tyrinėjimus. Europiečiams pavyko sėkmingai nuskraidinti kosminį zondą prie „67P“ kometos, tada – pradėti skrieti aplink ją, lydint jos kelią saulės link ir net gi nutupdyti ant kometos paviršiaus tiriamąjį zondą.

Nors tai ne visai pavyko, bet zondas „Fila“ veikė ir siuntė duomenis net 60 valandų. Dabar kometą lydinti „Rosetta“ jau tolsta nuo saulės ir, nenorėdami prarasti aparato kontrolės dėl silpnėjančio saulės energijos srauto, ESA mokslininkai nusprendė skirti „Rosettai“ paskutinį uždavinį – zondas turės lėtai nusileisti ant konkrečios kometos vietos visą laiką fotografuodamas ir imdamas dujų pavyzdžius.

„Mes specialiai leidžiamės šiame regione, nes ten yra didelių duobių – 100 metrų skersmens ertmių kometos paviršiuje – ir tai svarbu norint suprasti, kaip kometa veikia. Mums turėtų pavykti pažiūrėti į šiuos darinius iš šono ir pamatyti, iš ko kometa sudaryta. Taigi tai turėtų būti fantastinė duomenų aukso gysla“, – pasakoja ESA projektų vadovas Mattas Tayloras.

Būtent iš šių ertmių kometai priartėjus prie saulės tryško dujų ir dulkių srautai. Vienas pagrindinių „Rosettos“ misijos tikslų buvo patikrinti teoriją, kad vanduo žemėje atsirado nuo susidūrimų su ledu padengtomis kometomis.

„Manau, kad ne kometos buvo pagrindiniu vandens šaltiniu Žemei, bent jau taip rodo „Rosettos“ tyrimai, bet tai nereiškia, kad kometos, tokios kaip ši (ją dengia organiniai junginiai, tarp jų – ir tokios amino rūgštys, kaip glicinas), negalėjo atnešti šių svarbių medžiagų į Žemę“, – pasakoja M. Tayloras.

Organinių junginių atradimas tokio tipo kometoje buvo tikrai netikėtas. „Rosettos“ misija suteikė daugybę informacijos, kuri bus analizuojama dar daug metų, ir tai turėtų padėti išsiaiškinti, kokį iš tikrųjų vaidmenį Žemės ir gyvybės Žemėje susiformavimui padarė šios itin senos kosmoso klajūnės.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT