Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Afganistane – 1 trilijono JAV dolerių vertės retųjų mineralų klodai

Pakeliui į kristalų kasyklą
antarktida.lt nuotr. / Pakeliui į kristalų kasyklą
Šaltinis: Technologijos.lt
0
A A

Afganistanas – viena skurdžiausių ir labiausiai nualintų pasaulio valstybių. Tačiau panašu, kad šalis įsikūrusi ant bene didžiausios pasaulyje retųjų mineralų gyslos, kurios ištekliai vertinami 1 trln. JAV dolerių.

Maždaug Vokietijos dydžio kalnų valstybė įsikūrusi mineralais turtingame kalnų regione, kuris susiformavo Indijos subkontinentinei plokštei atsitrenkus į Azijos plokštę. JAV Geologijos tarnyba (USGS) mineralų išteklius Afganistane pradėjo tyrinėti po to, kai šalyje 2004 m. buvo sudorotas talibų režimas. Paaiškėjo, kad Afganistano Geologijos tyrimų bazė buvo išsaugojusi 50 ir daugiau metų senumo sovietinius geologijos žemėlapius, kuriuose buvo užuominų apie afganų kalnuose slypinčius pasakiškus geologinius turtus.

2006 m. JAV tyrėjai į Afganistaną atskraidino keletą tyrimo ekspedicijų, kurios atliko magnetinius, hiperspektrinius ir kitokio pobūdžio tyrimus. Per porą mėnesių buvo ištyrinėta apie 70 proc. Afganistano teritorijos.

Tyrimų rezultatai patvirtino sovietų atradimus ir užuominas. Afganistane gali būti apie 60 mln. tonų vario, 2,2 mlrd. tonų geležies rūdos, 1,4 mln. tonų retųjų žemės elementų (lantano, cerio, neodimio), taip pat gausu aliuminio, aukso, sidabro, cinko, gyvsidabrio, ličio gyslų. Yra ir kitų geologinių gėrybių. Pavyzdžiui, Helmano provincijoje esančių karbonatito klodų vertė – apie 89 mlrd. JAV dolerių. Kodėl šie klodai tokie vertingi? Todėl, kad šioje uolienoje apstu retųjų cheminių elementų.

„Afganistanas yra mineralinių išteklių nepaprastai turtinga šalis, – teigia JAV Geologinės tarnybos geologas Jackas Medlinas, kurio vadovaujamos grupės tyrimų rezultatai publikuoti rugpjūčio 15 d. žurnalo „Science“ numeryje. – Atradome mažiausiai 24 aukščiausios klasės mineralų telkinius.“

Afganistano lobių žemėlapiai

Specialistų vertinimu, mineralinių išteklių vertė Afganistane siekia 908 mlrd. JAV dolerių. Afganistano vyriausybė juos įvertino maždaug triskart didesne suma – trimis trilijonais JAV dolerių.

2010 m. USGS tyrimų rezultatais susidomėjo JAV Gynybos departamento Verslo ir stabilumo operacijų padalinio (TFBSO) specialistai, padedantys atkurti Afganistaną. Jų vertinimu, mineralinių išteklių vertė Afganistane siekia 908 mlrd. JAV dolerių. Afganistano vyriausybė juos įvertino maždaug triskart didesne suma – trimis trilijonais JAV dolerių.

Per pastaruosius ketverius metus USGS ir TFBSO į karinių konfliktų nualintos šalies teritorijas surengė dešimtis ekspedicijų, kurių tikslas – rinkti ir analizuoti mineralų pavyzdžius.

„Mineralinių išteklių žvalgyba Afganistane – visai kitokia nei JAV ar kitoje šalyje, kur karas nevyksta, – atkreipia dėmesį J. Medlinas. – Tokias ekspedicijas Afganistane reikia planuoti iš anksto ir ypač kruopščiai. Pvz., reikia numatyti, kas rūpinsis ekspedicijos saugumu, suplanuoti transporto ir logistikos užduotis – daugelis Afganistano regionų automobiliais nepasiekiami. Keliauti tenka sraigtasparniais. Be to, dėl saugumo ant žemės negalime užtrukti pernelyg ilgai.“

Tyrėjų triūso ir rizikos rezultatas – patys tikriausi lobių žemėlapiai, nurodantys veiklos kryptis ir perspektyvas kalnakasyboms bendrovėms: jos žino, kur, kiek ir kokių yra mineralų. Afganistano vyriausybė jau sudarė 3 mlrd. JAV dolerių vertės sutartį 30-čiai metų su valstybine kinų bendrove „China Metallugrical Group“, kuri netrukus pradės eksploatuoti Mes Aynako vario rūdos telkinį. Be to, kasinėti didžiausią šalies geležies rūdos telkinį Afganistanas suteikė teises keletui privačių ir valstybinių Indijos bendrovių.

„Tie ištekliai – milžiniškas Afganistano ekonominio vystymosi potencialas, galintis sukurti daugybę darbo vietų, infrastruktūros projektų“, – prognozuoja J. Medlinas. Mineraliniai turtai galėtų ištraukti Afganistaną iš skurdo, kriminalinių nusikaltimų ir terorizmo akivaro.

„Afganistano teroristai išnaudoja vietos gyventojų skurdą, – teigia USGS Afganistano programos koordinatorius Saidas Mirzadas. – Jei tiems gyventojams parūpintume darbo vietų, jei jie pradėtų uždirbti duoną, jiems atsirastų ką ginti, ir teroristams, kurių ten labai nedaug, tektų ieškotis kitų bazavimosi vietų.“

Skurdžioje šalyje jų tikrai netrūksta. „Tai – ir saugumas, ir labai skurdi infrastruktūra, vardija J. Medlinas. – Pvz., būtų labai keblu gavybos aikšteles aprūpinti energija, o be jos geologinių gėrybių nepasieksi. Taip pat reikės tiesti kelius, geležinkelius, prieigos prie vandens šaltinių – vandens reikia kasybos darbams. Paruošiamųjų darbų – aibė, bet viskas įveikiama. Gal ne per naktį, bet įveikiama.“

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT