Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Apokalipsė Žemėje: kas nutiktų, jei išsiveržtų Jeloustouno superugnikalnis?

Išsiveržęs ugnikalnis Ekvadore
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Išsiveržęs ugnikalnis Ekvadore
Šaltinis: 15min
0
A A

Po nedidelio žemės drebėjimo iš Jeloustono nacionalinio parko JAV masiškai bėgantys bizonai internautams ir pasaulio žiniasklaidai sukėlė susirūpinimą, kad superugnikalnis gali išsiveržti. Kokių padarinių Jeloustono superugnikalnio išsiveržimas turėtų žmonijai ir ar pavojus realus?

Paskutinį kartą ugnikalnio išsiveržimas įvyko prieš 640 tūkst. metų. Jeloustouno superugnikalnis aktyvus nuolat, o jo didžiausi išsiveržimai įvyksta kas 600 – 800 tūkst. metų. Per visą istoriją buvo trys pražūtingi jo išsiveržimai: prieš 2 mln. metų, prieš 1,3 mln. ir prieš 640 tūkst. metų.

Pasak K.Jorgustino, vien Jeloustouno superugnikalnio pelenai apimtų zoną nuo šimtų metrų šalia ugnikalnio iki dešimčių centimetrų toliau nuo jo tūkstančių kilometrų spinduliu.

Kaip tinklaraštyje http://modernsurvivalblog.com rašo Kenas Jorgustinas, JAV Vašingtono valstijoje esančio Šventos Elenos (angl. vadinamas St. Helen) ugnikalnio išsiveržimas, kurio metu 1980 m. žuvo 57 žmonės ir buvo sugriauta 250 namų, tėra menkniekis, palyginus su tuo, kokios pasekmės būtų išsiveržus Jeloustouno ugnikalniui.

Jeloustouno ugnikalnis būtų 10 tūkst. kartų galingesnis, nei Šventosios Elenos, o ugnikalnio nuniokotos teritorijos dydis apimtų Šiaurės Amerikos ar Europos dydžio zoną. Išsiveržus ugnikalniui viskas 500 mylių atstumu būtų visiškai sunaikinta.

Pasak K.Jorgustino, vien Jeloustouno superugnikalnio pelenai apimtų zoną nuo šimtų metrų šalia ugnikalnio iki dešimčių centimetrų toliau nuo jo tūkstančių kilometrų spinduliu.

Pelenai keliautų aplink Žemės rutulį ir mėnesius sugertų saulės šviesą, todėl žmoniją užkluptų kelerius metus truksianti žiema. Temperatūra Žemėje nukristų iki 20 laipsnių Celcijaus ir įsivyrautų mini ledynmetis, per kurį išmirtų 75 proc. gyvų organizmų rūšių, būtų suniokotas pasaulio žemės ūkis, kiltų grėsmė žmonijos išlikimui. Superugnikalnio išsiveržimas taip pat lemtų ir ekonominę katastrofą.

Mokslininkai kilus sąmyšiui dėl bizonų bėgimo ramino, kad išsigandę interneto vartotojai neturi jokio pagrindo panikai.

Jeloustono nacionalinio parko atstovas spaudai Alas Nashas teigia, kad jokie ženklai nerodo, jog ugnikalnis galėtų išsiveržti artimiausiu laiku. Jis aiškina, kad kasmet šiame regione įvyksta 1 000 – 3 000 nedidelių žemės drebėjimų, todėl dar vienas žemės drebėjimas nėra rodiklis, kad ugnikalnis rengiasi išsiveržimui.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT