TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Aštuonkojai gali matyti per odą

Aštuonkojis Messi
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Aštuonkojis Messi
Šaltinis: 15min
0
A A

Aštuonkojai žinomi dėl savo ypatybių keisti savo odos spalvą ir formą taip, kad prisiderintų prie aplinkos. Lyg to būtų maža, naujasis tyrimas rodo, kad šių gyvūnų odoje yra pigmento, kuris randamas ir akyse, taigi oda gali reaguoti į šviesą, rašo Theguardian.com.

Šie protingi galvakojai gali keisti odos spalvą dėl specialių ląstelių, vadinamų chromatoforomis, kurių daugybė yra po aštuonkojų odos paviršiumi.

Kiekviena iš šių ląstelių turi elastingą maišelį pigmentinių granulių, apsuptą raumenų žiedo, kuris įsitempia arba atsipalaiduoja priklausomai nuo iš smegenų gautos komandos. Tokiu būdu spalva tampa daugiau arba mažiau matoma.

Lyg to būtų maža, naujasis tyrimas rodo, kad šių gyvūnų odoje yra pigmento, kuris randamas ir akyse, taigi oda gali reaguoti į šviesą

Manoma, kad aštuonkojai odos spalvą keičia pasitikėdami vien tik savo rega. Nepaisant to, kad neskiria spalvų, jie naudoja akis tam, kad nustatytų juos supančią spalvą, o tuomet atitinkamai įtempia arba atpalaiduoja savo chromatoforas, kurios parenka vieną iš trijų pagrindinių šablonų, kad aštuonkojus paslėptų.

Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje atlikti eksperimentai parodė, kad chromatoforos reagavo į šviesą. Tai leido daryti prielaidą, kad jos gali būti kontroliuojamos ir negavus jokio impulso iš smegenų. Tačiau niekas plačiau netyrinėjo šios idėjos iki pat dabar.

Evoliucijos biologai Desmondas Ramirezas ir Toddas Oakley'us iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje (JAV) pašalino dėmes ant odos nuo 11 aštuonkojų (Octopus bimaculoides), įdėjo jas į laboratorines lėkštutes ir panaudojo šviesą išgaunančius diodus, kad odos gabaliukus apšviestų skirtingo ilgio šviesos bangomis.

Tyrėjai pastebėjo, kad chromatoforos greitai plėtėsi ir pasiliko išsiplėtusios ritmiškai pulsuojančios, kai buvo veikiamos nepertraukiama balta šviesa. O raudona šviesa paskatino lėtą, ritmišką raumenų susitraukimą, tačiau ne chromatoforų plėtimąsi.

Šiuose eksperimentuose chromatoforos labiausiai reagavo į 480 nanometrų igio bangas, kurios atitinka mėlyną šviesą. Tai yra toks pats bangų ilgis, kurį kai kurie opsinai – akyje randami pigmentuoti šviesai jautrūs baltymai – sugeria geriausiai. Ramirezas ir Oakley'us spėjo, kad opsinai yra aštuonkojo odoje, kur jie gali veikti tarsi šviesos jutikliai.

Kad tai patikrintų, jie užtamsino kai kuriuos odos paruoštukus su fluorescenciškai pažymėtais antikūniais, kurie atpažįsta ir jungiasi prie opsinų ir kitų baltymų.

Jie nustatė, kad jutimo neuronai odoje sintetina vieną versiją opsino baltymo, kartu G baltymu alfa ir fosfolipaze C – dviejų fermentų perduodančių signalus iš opsinų molekulių, kurios buvo aktyvuotos šviesos, esančios ląstelės viduje ir kurios reikėjo norint inicijuoti ląstelių atsaką.

Aštuonkojai dėl šios savybės nėra unikalūs – iki šiol buvo atlikta daugybė tyrimų, kurie parodė, kad kai kurios kitos gyvūnų rūšys odoje turi opsinų ir yra jautrios šviesai. Tačiau šiame turime pirmą kartą įrodyta, kad tai daro ir aštuonkojai.

Tyrimas išspausdintas „Journal of Experimental Biology“.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT