-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ateityje žmones nuo nelaimių gelbės drugiai robotai

Drugiai-kiborgai greitai gali padėti atlikti sudėtingiausias gelbėjimo operacijas, skelbia mokslininkai, sugalvoję būdą, kaip kontroliuoti vabzdžių raumenis.
Drugys prijungtas prie bevielės platformos, kuri surenka elektromiografinius duomenis vabzdžiui judinant savo sparnus
Drugys prijungtas prie bevielės platformos, kuri surenka elektromiografinius duomenis vabzdžiui judinant savo sparnus / Youtube kadras
Temos: 2 Vabzdžiai Robotika

Šiaurės Karolinos universiteto inžinieriai sukūrė metodą, kaip skrydžio metu manipuliuoti drugio raumenimis. Jie tai atliks naudodami elektros signalus, siunčiamus į drugio organizme patalpintą implantą.

„Mes norime išsiaiškinti, ar galime kontroliuoti drugių judesius, paieškos ir gelbėjimo operacijų metu, – sakė daktaras Alperis Bozkurtas, kuris vadovauja tyrimui. – Idėja būtų prijungti prie drugių jutiklius, kurie suformuotų lankstų tinklą, užprogramuotą ieškoti nelaimės ištiktų žmonių“.

Elektrodai drugiui gali būti implantuoti dar lėliukės stadijoje, kai vikšras yra kokone ir tik ruošiasi virsti sparnuotu suaugusiu vabzdžiu. Prie šio proceso išplėtojimo prisidėjo ir daktaras Amitas Lalas iš Kornelio universiteto.

Vėliau A.Bozkurto mokslinių tyrimų komanda sukūrė patikimą metodą, kuris atskleidė, kaip drugys koordinuoja savo judesius skrydžio metu. Mokslininkai prie už drugio skraidymą atsakingų raumenų grupių prijungė elektrodus ir taip stebėjo į jas siunčiamus elektromiografinius signalus.

Tuomet drugys buvo prijungtas prie bevielės platformos, kuri surenka elektromiografinius duomenis vabzdžiui judinant savo sparnus. Dėl elektromagnetų, suteikus drugiui laisvę suktis į kairę ir į dešinę, visa platforma tiesiog levituoja ore.

„Žiūrėdami, kaip drugys, keisdamas skrydžio kryptį, naudoja savo sparnus ir derindami tuos judesius su atitinkamais elektromiografiniais signalais, mes įgavome daug geresnį supratimą apie tai, kaip vabzdžiai manevruoja ore, – aiškina A.Bozkurtas, – Mes tikimės, kad ši informacija padės sukurti technologijas, nuotoliniu būdu kontroliuojančias gyvūnų judesius skrydžio metu. Tai prisidės prie svarbiausio tikslo – sukurti „gyvas skraidykles“, kurios galėtų būti gelbėjimo operacijų jutiklių tinklo dalimi“.

Kitas mokslininkų žingsnis bus sukurti automatizuotą sistemą, kuria naudojantis būtų galima ištirti bei suderinti drugio skrydžio kontroliavimui reikalingus parametrus.

Ši mokslininkų studija skelbiama internetinėje svetainėje – „theJournal of Visualized Experiments“ (JoVE). Jos bendraautoriai: Alexanderis Verderberis, Michaelas McKnightas ir A.Bozkurto laboratorijos (JAV) studentai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius