Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Atlanto dugne rastas milžiniškas nežinomos kilmės mangano rutulių telkinys

Šios „vandenyno bulvės“ gali būti puikus tokių spalvotųjų ir retųjų metalų kaip nikelis, varis, kobaltas ar cinkas šaltinis.
Wikipedia.com nuotr. / Šios „vandenyno bulvės“ gali būti puikus tokių spalvotųjų ir retųjų metalų kaip nikelis, varis, kobaltas ar cinkas šaltinis.
Šaltinis: Technologijos.lt
0
A A

Mokslininkai mėgina išsiaiškinti, iš kur kilę milijonai obuolio ar net boulingo rutulio dydžio metalinių rutulių, nuklojusių Atlanto vandenyno centrinės dalies dugną. Metalo rutuliai pavadinti mangano gumbais. Juos atrado giliavandenių rūšių ieškoję jūrų biologai.

Vokiečių mokslo tyrimų laivas R/V Sonne plaukiojo už kelių šimtų kilometrų į rytus nuo Barbadoso, kai į jų tinklus, kuriais mokslininkai rinko dugno gyvybės egzempliorius, pakliuvo keletas keistų rutulių. Paaiškėjo, kad jie – metaliniai, o dominuojanti sudėtinė dalis – manganas. Nuotoline vaizdo kamera nufilmavus radimvietės dugną paaiškėjo, kad ten jų – šimtai tūkstančių. Kai kurie dydžiu pranoksta net ir boulingo rutulius.

„Buvau nustebintas, nes tokioje vietoje rasti mangano gumbų tikrai nesitikėjome“, – pasakojo ekspedicijos vyresnysis mokslo darbuotojas, GEOMAR Helmholtz okeaninių tyrimų centro Kylyje (Vokietija) vulkanologas Colinas Devey.

Buvau nustebintas, nes tokioje vietoje rasti mangano gumbų tikrai nesitikėjome, – pasakojo ekspedicijos vyresnysis mokslo darbuotojas.

Jo teigimu, tai – didžiausias mangano rutulių telkinys Atlante. Mangano rutulių randama įvairiose pasaulinio vandenyno vietose, bet dažniausiai Ramiajame vandenyne. Atlanto vandenyne rasti metalo gniutulai, daugelis kurių savo pavidalu primena bulves, yra sudaryti iš metalo rūdos sluoksnių, kurie arčiau centro yra kristalizavęsi. Tokio rutulio branduolys gali būti fosilija, akmuo arba kito rutulio fragmentas.

„Mūsų rasti gumbai buvo ypač apskriti, o tai nėra įprasta, – pabrėžė C. Devey ir vaizdžiai pridūrė: – Įprastai jie būna plokšti kaip karvės blynai.“

Mokslininkai yra linkę manyti, kad tokie gumbai „auga“ labai lėtai – pastorėdami tik po 1 cm per 1 mln. metų. Didžiausi R/V Sonne ekspedicijos rasto telkinio rutuliai gali būti ir 10 mln. metų senumo.

Mokslininkų dėmesį mangano gumbai buvo patraukę aštuntajame XX a. dešimtmetyje, kai paaiškėjo, kad šios „vandenyno bulvės“ gali būti puikus tokių spalvotųjų ir retųjų metalų kaip nikelis, varis, kobaltas ar cinkas šaltinis – mat mangano rutuliuose aptinkama šių metalų priemaišų. Vis dėlto susidomėjimas jais nuslūgo supratus, kad išgauti iš vandenyno dugno juos būtų labai sudėtinga ir brangu.

Atlanto dugne rastas naujas mangano gumbų telkinys glūdi 5-5,5 km gylyje.

Šių rutulių kilmės mokslininkai kol kas taip ir neišsiaiškino, nors pirmą kartą tokių dugno darinių rasta dar 1873 m. Spėliojama, kad tai gali būti sūriame vandenyje mikroorganizmų vykdomų cheminių reakcijų šalutinės medžiagos, povandeninių karštųjų versmių poveikio pasekmė arba metalų pertekliaus jūros vandens sudėtyje rezultatas.

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT