Dabar populiaru
Publikuota: 2013 birželio 18d. 00:18

Mokslininkai teigia išsiaiškinę, kodėl Žemėje suklestėjo gyvybė

Žemė
„Scanpix“ nuotr. / Žemė

Mokslininkai iš Southamptono universiteto (Jungtinė Karalystė) atliko kompiuteriniu modeliavimu grindžiamą tyrimą, kurio rezultatai pateikia galimą atsakymą į ilgai vykstančią diskusiją dėl Žemės sistemos stabilumo, praneša Phys.org.

Žemė, turinti nuo planetos branduolio priklausantį magnetinį lauką, skysto vandens vandenynus, dinaminį klimatą ir gausią gyvybės formų bei rūšių įvairovę, yra didžiausiu kompleksiškumu visoje žmonijai žinomoje visatoje pasižyminti sistema. Prieš daugiau kaip 3,5 mlrd. metų Žemėje atsiradusi gyvybė, nepaisant įvairių didelio masto katastrofų, sugebėjo išlikti iki šių dienų. Susidūrimai su dideliais meteoritais, pragaištinga klimato kaita, radikalūs Saulės aktyvumo pokyčiai, kataklizmas sukeliantys geologiniai procesai – niekas nesutrukdė gyvybės augimui, vystymuisi ir reprodukcijai šioje planetoje.

Tai verčia kelti fundamentalius klausimus, dėl kurių diskusijos tarp geologų, biologų, biofizikų, ekologų bei kitų gyvąją ir negyvąją gamtą tyrinėjančių mokslininkų vyksta jau daugybę metų. Ar gyvybės išlikimas Žemėje tėra sėkmės, atsitiktinumo padarinys, o galbūt esama kokių nors savireguliacinių procesų, kurie sumažina riziką jos išlikimui? Ir jeigu yra nepažintų dėsnių, kokią įtaką jų veikimui daro įvairūs gyvybės raidos pokyčiai?

Tik atradę mechanizmus, lemiančius gyvybės mūsų planetoje klestėjimą, mes galime tikėtis išlikti šio klestėjimo dalimi ir ateityje, – teigė J.Dyke'as.

Prieš 40 metų biofizikas ir chemikas Jamesas Lovelockas suformulavo vadinamąją Gajos hipotezę, kuri postuluoja teiginį, kad biosfera, arba visos pasaulio ekosistemos, yra savarankiškai veikianti savireguliacinė sistema. Pasak šios hipotezės, gyvybė Žemėje tiesiogiai veikia įvairius cheminius ir fizinius procesus, kurdama jos klestėjimui palankią aplinką ir sumažindama net pačių nepalankiusių katastrofų padarinius.

Gajos hipotezė yra daugelio mokslininkų nesutarimo objektas. Yra nemažai abejonių, ar ją įmanoma pagrįsti žinomais ir daugiau ar mažiau ištyrinėtais gamtoje vykstančiais procesais. Be to, nėra aišku kokie mechanizmai galėjo suformuoti visą Žemės planetą apimančią savireguliacinę sistemą.

Jungtinės Karalystės mokslininkas Jamesas Dyke‘as kartu su doktorantūros studentu Iainu Weaver‘iu nusprendė pateikti galimą šios problemos sprendimą. Moksliniame žurnale „PLOS Computational Biology“ publikuotame straipsnyje jie aprašo, kaip gyvybei veikiant aplinkos sąlygas, o pastarosioms veikiant gyvybės raidą, susikuria kontrolės sistema, stabilizuojanti ekologines sąlygas ir užtikrinanti gyvybės išlikimą.

Pirmą kartą tokia sistema buvo aprašyta dar XX a. viduryje, kuomet formavosi kibernetikos mokslas, tačiau iki šiol koncepcijai neskirtas didelis dėmesys. Teoriją pagrindžiantys tyrėjų skaičiavimai ir kompiuteriu atlikti teoriniai modeliavimai gali būti pritaikyti įvairiose realaus pasaulio sistemose – pradedant mikrobų kolonijomis ir baigiant vandenynų ekosistemomis.

Pasak J.Dyke‘o, nors jo tyrimo objektas yra įdomus, nemažiau svarbus ir šio objekto tyrimų rezultatų pritaikymas, kuris gali padėti suprasti tai, kas šiuo metu vyksta Žemės sistemoje ir kaip šią sistemą veikia žmonijos veikla.

„Iš esmės, kad ir ką mes bedarytume, gyvybė Žemėje ir toliau egzistuos taip, kaip egzistavo visus 3,5 mlrd. metų prieš mus. Tačiau tik atradę mechanizmus, lemiančius gyvybės mūsų planetoje klestėjimą, mes galime tikėtis išlikti šio klestėjimo dalimi ir ateityje“, – teigė mokslininkas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

15min tyrimas Aktualu

Loterijų skaidrumą žadančios pataisos metų metus dūla Seime

Aktualu

Švietimui skiria milijonus, bet moksleivių rezultatai liūdina: pirštu beda į mažas mokyklas

Aktualu

Vytautas Plečkaitis: Europa atsilaikys ir prieš migrantus, ir prieš euroskeptikus

Gazas

Kaimo žmonės pasipiktinę: mus ir vėl apgavo – ilgai žadėto kelio šiemet neasfaltuos

Verslas

Banko klientą išgąsdino „naujas“ mokestis: sumos – įspūdingos

„Ginčas“: „Žalgirio“ pravertos žaizdos – kaip gydyti „Rytą“?

Vardai

Britų mados apdovanojimų didžiausia žvaigžde tapo nėščia Meghan Markle: nustelbė visas garsenybes

Mokslas.IT

15min studijoje – pokalbis apie 2019 metų technologijas, inovacijas ir jų prognozes

24sek

Eros pabaiga: D.Wade'as ir L.Jamesas akis į akį susitiko paskutinį kartą

Aktualu

Balsavimą dėl „Brexit“ sutarties atidėjusi Th.May mėgina atnaujinti derybas su ES

Verslas

Diskriminacijos radaras. Homoseksualios poros kryžiaus keliai, norint gauti paskolą būstui

Pasaulis kišenėje

Verta aplankyti Lenkijoje: vieta, kur įvyko pirmasis Antrojo pasaulinio karo mūšis

Maistas

Pasilepinkime! Lengvas itališkas speltų miltų pyragas su šokolado gabaliukais

Vardai

„Skamp“ 20-mečio koncertas iš arenos keliasi į kuklesnę erdvę: buksuoja bilietų pardavimai

Sportas

Stiprus R.Meilutytės pareiškimas pasaulio čempionato starte – pirmu rezultatu į pusfinalį

24sek

Po ambicingo starto – Domanto Sabonio nuostaba ir atimtas džiaugsmas

Vardai

Paskelbti M.A.M.A 2018 nominantai: tarp lyderių – vienu hitu pasaulį užkariavęs Dynoro

Aktualu

Rusija pasiuntė pratyboms į Venesuelą du strateginius bombonešius

Maistas

Ant stalo karaliauja salotos

Aktualu

Orai.lt: vėl sulauksime sniego ir šlapdribos

Naujienos

15min tyrimas Aktualu

Loterijų skaidrumą žadančios pataisos metų metus dūla Seime

Aktualu

Švietimui skiria milijonus, bet moksleivių rezultatai liūdina: pirštu beda į mažas mokyklas

Aktualu

Vytautas Plečkaitis: Europa atsilaikys ir prieš migrantus, ir prieš euroskeptikus

Gazas

Kaimo žmonės pasipiktinę: mus ir vėl apgavo – ilgai žadėto kelio šiemet neasfaltuos

Verslas

Banko klientą išgąsdino „naujas“ mokestis: sumos – įspūdingos

„Ginčas“: „Žalgirio“ pravertos žaizdos – kaip gydyti „Rytą“?

Vardai

Britų mados apdovanojimų didžiausia žvaigžde tapo nėščia Meghan Markle: nustelbė visas garsenybes

Mokslas.IT

15min studijoje – pokalbis apie 2019 metų technologijas, inovacijas ir jų prognozes

24sek

Eros pabaiga: D.Wade'as ir L.Jamesas akis į akį susitiko paskutinį kartą

Aktualu

Balsavimą dėl „Brexit“ sutarties atidėjusi Th.May mėgina atnaujinti derybas su ES

Verslas

Diskriminacijos radaras. Homoseksualios poros kryžiaus keliai, norint gauti paskolą būstui

Pasaulis kišenėje

Verta aplankyti Lenkijoje: vieta, kur įvyko pirmasis Antrojo pasaulinio karo mūšis

Maistas

Pasilepinkime! Lengvas itališkas speltų miltų pyragas su šokolado gabaliukais

Vardai

„Skamp“ 20-mečio koncertas iš arenos keliasi į kuklesnę erdvę: buksuoja bilietų pardavimai

Sportas

Stiprus R.Meilutytės pareiškimas pasaulio čempionato starte – pirmu rezultatu į pusfinalį

24sek

Po ambicingo starto – Domanto Sabonio nuostaba ir atimtas džiaugsmas

Vardai

Paskelbti M.A.M.A 2018 nominantai: tarp lyderių – vienu hitu pasaulį užkariavęs Dynoro

Aktualu

Rusija pasiuntė pratyboms į Venesuelą du strateginius bombonešius

Maistas

Ant stalo karaliauja salotos

Aktualu

Orai.lt: vėl sulauksime sniego ir šlapdribos

Vardai

Ypatingos

07:15
07:03

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Dovanoju sveikatą

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT