Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Baltymai iš mėšlo: atliekose auginamos musių lervos galėtų tapti pašaru gyvuliams

Lervos
Photos.com nuotr / Lervos
Šaltinis: Technologijos.lt
0
A A

Tai ekstremalus perdirbimas. Kam ant mėšlo auginti javus, jei tai galima išgauti tiesiogiai? Dar geriau, tai gali atlikti musių lervos.

Pasaulinės maisto kainos pastaraisiais metais šovė į viršų, neatsiliko ir gyvulių pašaras. Musių lervos galėtų tapti baltymingu pašaru gyvuliams, kuris ne tik iš karto tinkamas naudojimui, bet ir perima mėšlo ir kitų atliekų maistingąsias medžiagas daug efektyviau, nei bet kuris kitas metodas.

„Iš tiesų mes kasame nenaudojamą išteklių, o kas yra paskutinis didžiausias neišnaudotas resursas? Tai mūsų atliekos. Augant maisto paklausai, svarbu išspręsti augančio baltymų poreikio problemą“, – teigia Howardas Bellas iš Jungtinės Karalystės Maisto ir aplinkos tyrimo agentūros.

H.Bellas ir kiti tyrėjai aiškinasi lervų auginimo potencialą mėšle, maisto ir alkoholio pramonės atliekose. Užaugusios lervos surenkamos, išdžiovinamos ir sutrinamos į baltymingus miltus, kuriais šeriamos vištos, kiaulės ir kiti gyvūnai.

Europos ūkininkai 80 proc. gyvulių pašaro šiandien yra priversti importuoti. JAV ūkininkams taip pat kyla pašarų problemų. Pavyzdžiui, kiaulių pašarui naudojamų kukurūzų kaina JAV nuo 2007-ųjų pakilo net tris kartus. Tai nutiko dėl tuo metu suteiktų subsidijų. Dėl šios priežasties tapo pelningiau kukurūzus parduoti biodegalų gamybai, tad jų sumažėjo ūkininkams.

Idėja šios problemos sprendimui naudoti musių lervas įgauna pagreitį. Buvo atlikta daug tyrimų JAV, Pietų Afrikoje ir Ispanijoje, o kitais metais planuojama pastatyti pirmąją komercinę įmonę, tikriausiai Pietų Afrikoje. O JAV kompanija „OVRSol“ tariasi su didele tarptautine maisto kompanija dėl bandomosios įmonės kūrimo, vėliau peraugsiančios į didelę verslo įmonę.

H.Bellas vykdė tris metus trukusį projektą, vištų mėšle augindamas naminių musių lervas. Pasak jo, kol kas iš tonos mėšlo gaunama apie 100 kilogramų lervų, iš kurių gaunama nuo 12,5 iki 35 kilogramų pašaro.

H.Bellas tvirtina, kad gauto produkto maistinė vertė tokia pat, kaip sojų ir pašaro iš žuvų, naudojamo gyvulių šėrimui. Preliminarius eksperimento rezultatus jis pristatė lapkričio 12-ąją konferencijoje Edinburge. Jis yra įsitikinęs, kad įmanoma produktyvumą padidinti reguliuojant tokius faktorius kaip oro ir vandens kiekis mėšle.

Allanas Finney'is iš „OVRSol“ sako, kad jo įmonėje planuojama šerti Hermetia illucens rūšies musių lervas maisto pramonės atliekomis, o vėliau – mėšlu. Kompanijos bandymai rodo, kad lervos gali sumažinti pradinį mėšlo tūrį dvigubai, o kadangi jos nurungia ir suvartoja bakterijas, tokias, kaip E.Coli ir Salmonella, mėšlas nepūva, iš esmės sterilizuojamas bei deodoruojamas.

„AgriProtein“ įmonė, įsikūrusi Keiptaune, jau beveik surinko reikiamas lėšas naujo fabriko statyboms. „Užuot naudoję mėšlą, naminių musių lervas auginsime skerdyklų kraujo ir pelų mišinyje“, – sako kompanijos įkūrėjas Jasonas Drew. Jis mano, kad fabrikas galėtų pagaminti apie 100 tonų lervų kasdien.

Allano Finney'aus manymu, lervomis šertų gyvūnų mėsos vartotojai yra už dviejų stadijų nuo mėšlo, pirmiausiai suvirškinto lervų ir vėliau gyvulių. Ekologiškų daržovių naudotojai yra vos už vienos stadijos, nes augalai tiesiogiai susiję su mėšlu.

Visgi prisimindami GSE (galvijų spongiforminė encefalopatija, kempinligė), žmonės gali baimintis tokių perdirbtų produktų. GSE paplitimas buvo susietas su to laiko praktika į karvėms skirtą pašarą dėti medžiagų iš galvijų ir liga paplito karvėms ėdant užkrėstus smegenų audinius. H.Bellas sako, kad būtent dėl šios priežasties  jo projekte nenaudojamos jokios gyvūnų dalys.

Michaelas Formica, aplinkosaugos tarybos vadovas JAV Nacionalinėje kiaulienos gamintojų taryboje, sako, kad taryba įvertino šią technologiją prieš keletą metų ir priėjo išvadą, kad nors būdas ir praktiškas, tačiau neekonomiškas.

Visgi nuo to laiko dramatiškai pakilus pašarų kainoms, ekonominis lervų aspektas galėtų būti daug stipresnis.

JAV Vyriausybinė komisija, įvertinusi technologiją 2010-aisiais, taip pat išsakė palaikymą. Jeffas Silversteinas iš JAV Žemės ūkio tyrimų tarnybos Marylande nusiteikęs optimistiškai.

Šuolis iš laboratorijų į rinką yra didelis, pastebi Michaelas Rustas iš JAV NOAA žvejybos tarnybos: „Kaip bebūtų, yra stipri gyvulių pašarams skirtų baltymų ir riebalų paklausos augimo tendencija, tad linkiu jiems viso ko geriausio.“

„Įsivaizduojame tai kaip didelį poslinkį maisto tiekimo sistemoje“, – sako Craigas Sheppardas, vienas iš Hermetia illucens musių proceso kūrėjų.

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT