Sumanymas buvo toks: atokiau nuo miesto esančio Drakono ežero vandenis perkelti arčiau miesto. Tačiau prieš tai reikėjo nukasti aplink ežerą slūgsojusius šimtus tūkstančių tonų smėlio.
Drakono ežerą dabar supa milžiniškos keliaujančio smėlio kopos, kurios žudo regiono augaliją.
Tačiau kinų užmojai nepatiko Motušei Gamtai. Pradėjus kasybos darbus, netikėtai išdžiūvo požeminis ežero šaltinis, o iškastas smėlis pradėjo plisti į visas puses. Ten, kur turėjo būti ežeras, dabar plyti smėlinga dykuma.
„Tai – vis biurokratų planavimo pasekmė, – pareiškė vienas iš projektą kritikavusių verslininkų Sun-Yat Foo. – Viskas baigėsi ekologine katastrofa. Drakono ežerą dabar supa milžiniškos keliaujančio smėlio kopos, kurios žudo regiono augaliją. Smėlis keliauja ir į miesto centrą – ypač karštomis ir vėjuotomis dienomis: gadina automobilius, žmonės priversti ryšėti kaukes.“
„Kai kuriose vietose smėlio pylimai siekia net 30 metrų aukštį, – pridūrė miesto aktyvistas. – Blogiausia, kad nesiimama visiškai jokių priemonių. Praėjusį savaitgalį smarkus vėjas į miestą atpūtė tiek smėlio ir dulkių, kad išėjus gatvėn sunku išbūti neužsimerkus.“
