JAV įmonė „Caterpillar“ apskritai yra legendinė – tai yra stambiausia pasaulyje statybos įrangos gamintoja, karinės įrangos gamintoja, kartu užsiimanti ir finansinių bei draudimo paslaugų teikimu. Apskritai – labai plataus profilio kompanija.
Bet jeigu manote, kad ta pati įmonė gamina ir tuos garsiuosius geltonos odos „statybininko“ batus, ir „statybininko“ išmaniuosius telefonus – klystate. Tai jau yra kitų įmonių produkcija, kuri tik papuošiama „CAT“ logotipu. Už pinigus, žinoma.
O telefonus gamina britų įmonė „Bullitt“, kuri gana dažnai savo produktus pavadina žinomesniais vardais. Pavyzdžiui, „Land Rover“ yra tų pačių gamintojų elektronikos prekės ženklas – taip pažymėti produktai dažniausiai taikomi keliautojams.
Tai štai, bandymams gautas „CAT S52“, kaip ir visa „CAT“ elektronika, tikriausiai skirtas daugiausiai statybininkams, miškininkams, ūkininkams ar kariams, kuriems tai yra žinomas ir mėgiamas prekės ženklas. Galbūt todėl kritika žmogaus, kuris kur kas dažniau susiduria su „masiniam vartotojui“ skirtais telefonais, vietomis gali būti nelabai pelnyta – tai apskritai yra kita įrenginių klasė, gerokai besiskirianti nuo įprastinių išmaniųjų telefonų.
Be abejo, tai yra išmanusis telefonas, kaip ir bet kuris kitas. Jame yra „Android“ operacinė sistema, lietimui jautrus ekranas, nuolat ne laiku išsikraunantis akumuliatorius ir visi kiti daugumai žmonių pažįstamų dalykų. Bet kai kurie dizaino elementai aiškiai parodo, kad jis – ne „biuro planktonui“.
Beje, kalbant konkrečiai apie šį modelį – jo dizainas gerokai labiau priartintas prie „masinio standarto“ – jame nebeliko masyvių gumuotų „šarvinių“ kampų. Na, ir apskritai, susidaro įspūdis, kad jau pradėta galvoti apie „stilingą medkirtį“. Stilingą, bet vis dar dirbantį šiurkštų darbą. Štai rėmelis pagamintas iš „pašiaušto“ aliuminio, kuris gana gerai laikosi rankoje. Briaunose – šeši aiškiai matomi, netgi akcentuojami varžteliai, pabrėžiantys „pramoninį dizainą“. Šoniniai mygtukai – masyvūs ir lengvai užčiuopiami net su pirštinėmis. Nugarėlė – iš gana minkštos, labiau gumą nei plastiką primenančios medžiagos – tai labai svarbu, nes tokia nugarėlė nei slysta, nei dūžta. O priekyje maždaug pusę milimetro virš ekrano išlenda apsauginis ekrano rėmelis – jis turėtų sumažinti tikimybę, kad telefonui krentant ant kieto paviršiaus jo ekranas suduš. Ir dar ant pagrindinio ekrano stiklo užklijuotas apsauginis stiklo sluoksnis, kurį galima nebrangiai pasikeisti kilus nesklandumams. Nors, žinoma, pasitaiko nelaimėlių, nuo kurių rankų neapsaugo jokios priemonės, tačiau į „CAT S52“ sudėta iš esmės viskas, ko reikia saugiam ilgalaikiam naudojimui.
Kaip ir reikia tikėtis, telefonas sertifikuotas pagal IP68 atsparumo aplinkos poveikiui standartą. Tai reiškia, kad į karštą lavą jo mesti gal ir nereikėtų, bet įmetus į balą tikrai nieko blogo nutikti neturėtų. Ir pjuvenos į korpuso vidų nepateks. Žinoma, čia, kaip ir visuomet su IP sertifikatais telefonuose, problemos atveju nereikėtų tikėtis gamintojo užtarimo ir garantinio taisymo: jeigu sugebėjai telefoną paskandinti, vadinasi, arba SIM kortelių lizdo neuždarei taip, kaip reikia, arba korpuso varžtus buvai atsukęs, arba dar ką nors padarei. Bet garantinio aptarnavimo ekspertų (bent jau Lietuvoje) išvada bus visada vienoda: pats kaltas.
Beje, gamintojas tikina, kad telefonas atitinka ir MIL-STD-810 standartus. Bet įprastiems vartotojams skirtos elektronikos žymėjimas tokio karinės įrangos tikrinimo standarto ženklu nelabai daug ką reiškia – vienos organizacijos, kuri standartizuotai tiria bet kokios įrangos atitikimą šiam standartui nėra ir gamintojui iš esmės suteikiama laisvė „susiteikti sau“ tokį žymėjimą netgi be jokių realių bandymų, vien motyvuojant tuo kad „gamybos procedūra turi užtikrinti tokio standarto atitiktį“.
O kas telefono viduje? Viduje – maždaug tai, dėl ko labiausiai jį ir norėtųsi kritikuoti. Lyginant pagal vidinius komponentus gali pasirodyti, kad „CAT S52“ – pernykštis, o gal net ir užpernykštis išmaniojo telefono modelis. Ir tai ne pačios prabangiausios komplektacijos. Nors prekiauti šiuo aparatu pradėta vos praėjusį mėnesį.
Pagrindinė telefono platforma – „Mediatek MT6765 Helio P35“. Aštuoni procesoriaus branduoliai (4 spartūs 2,3 GHz ir 4 taupūs 1,8 GHz dažnio), „PowerVR GE8320“ vaizdo procesorius. O paprastai „Mediatek“ procesorių naudojimas nieko gero nežada – tai yra labiau biudžetiniams telefonams skirta platforma. Lyginti reikėtų su „Qualcomm Snapdragon 625“ platforma – našumas panašus. Vidinės telefono atminties kiekis – 64 GB, darbinės atminties – 4 GB. Trumpai tariant – telefonas griežtai ne žaidimams. „AnTuTu“ teste įrenginys vargais-negalais kerta 100 000 taškų ribą. Tai – taip pat ženklas, kad jis nėra skirtas daug skaitmeninių išteklių reikalaujančioms pramogoms. Nors kertant mišką ne žaidimai ir turėtų būti galvoje.
Bet jeigu telefono nesuderinamumas su žaidimais ir nelabai erzina, tai gana lėtai besivartanti „Android 9“ sistemos vartotojo sąsaja palieka tikrai ne patį geriausią įspūdį. Gamintojas žada, kad artimu metu šio telefono turėtojai sulauks ir „Android 10“ sistemos, tačiau tai daug paguodos neteikia. Telefonas „vartosi“ lėtokai.
Ekranas – IPS LCD tipo, 5,65 colių įstrižainės, be jokių jau poros metų senumo „gudrybių“ su paplonintais rėmeliais aplink ekraną ar išpjovomis ekrano viršuje. „Standartiniai“ telefonai su tokio dydžio korpusu jau giriasi maždaug 6,1-6,3 colių įstrižainės ekranais. O čia viskas labai standartiškai ir senamadiškai – riebi juoda juosta iš viršaus, riebi juosta iš apačios. Ir piršto atspaudo skaitytuvas – ant nugarėlės.
Akumuliatorius – 3100 mAh talpos. Įvertinus korpuso tūrį ir šiuolaikines išmaniųjų tendencijas tai neatrodo daug. Bet ekrano raiška – 720 x 1440 taškų – reiškia, kad energijos sąnaudos naudojimo metu nebus didelės. Nusiteikite maždaug 2 paroms be įkrovimo.
Bet grįžtant prie ekrano – tokia ekrano raiška sugrąžina į kokius 2012-2014-uosius metus. Anais laikais tai būtų geri raiškos skaičiai. Šiandien tai jau yra liūdnokas gamintojo pasiūlymas. Kartu ne per daugiausiai džiugina ir ekrano šviesumas: net įjungus maksimalią ekrano apšvietimo galią jis yra pilkas. O jeigu greta padėtumėte kokį nors kito gamintojo flagmaną, kontrastas būtų labai akivaizdus ir ne „CAT“ naudai.
Senamadiškai atrodo ir kamera. 2019-aisiais, ypač antroje metų pusėje, ką tik išleistų telefonų su vienu kameros objektyvu reikėtų gerokai intensyviai paieškoti. Bet „CAT“ klasikai madų nesivaiko. Nes madų nesivaiko nei medkirčiai, nei kariai, nei statybininkai.
Apskritai kamera nėra prasta – gamintojas tvirtina, kad geriausia tarp tokių atsparių aplinkos poveikiui įrenginių – tačiau lyginti su šiuolaikiškais kitų gamintojų įrenginiais ją būtų labai sudėtinga. Na, geriausiu atveju ji galėtų konkuruoti su penkerių metų senumo flagmanais, kai dvigubas kameros objektyvas nebuvo labai dažnai matomas vaizdas. Problemų šio telefono kamera turi su automatiniu fokusavimu – ne visada tinkamai atrenka objektą ir vaizdas būna išblukęs. Ir kontrastingumo kontrolė nedžiugina – tamsioje aplinkoje žibančios lemputės tampa dideliais žiburiais. Bet jeigu reikės nufotografuoti pagautą žuvį, nugenėtą pušį arba kreivai sumūrytą sieną – tikrai pavyks: S52 kamera yra gana tolerantiška ir ne idealaus apšvietimo sąlygoms, ir apskritai kameros raiška (12 MP), nors ir nestebinanti, yra visiškai pakankama įvykiams „dokumentuoti“. Na ne fotomenininkams skirtas daiktas, kaip bežiūrėtum, tad ir stebuklų iš jo nereikia prašyti.
Įrenginio kaina Lietuvoje – nuo 475 eurų. Tokių charakteristikų „standartinį“ telefoną iš Kinijos būtų galima gauti perpus pigiau, tačiau tai, kaip britų gamintojas (tiksliau, projektuotojai – įrenginio gamyba vykdoma Kinijoje) pasirūpino, kad telefonas išliktų „gyvas“ ne vienerius metus ir ne pačioje tam tinkamiausioje aplinkoje, palieka labai neblogą įspūdį. O jeigu telefono patvarumas yra svarbesnis už visas kitas savybes – yra prasmės bent jau pasižiūrėti į jį iš arčiau.
