Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 8d. 21:01

Dr. Robertas Badaras: 10 000 psichiką veikiančių medžiagų dozių galima gabenti panagėse

Robertas Badaras
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Robertas Badaras

Šiuolaikinės chemijos pažanga abejoti neverta: be jos neturėtume nei ilgai negendančio maisto, nei pakuočių, nei efektyvios medicinos, nei tų pačių technologijų, kuriose susilieja didžiulis kiekis įvairių mokslo disciplinų. Bet kiekviena lazda turi du galus: pažangioji chemija gimdo ir naujus būdus svaigintis. Šimtus naujų būdų per metus.

Anot pranešimą konferencijoje „Login“ skaičiusio toksikologo, Respublikinės Vilniaus universiteto toksikologijos centro vadovo dr. Roberto Badaro, dėl šios pažangos visiškai pasikeitė toksikologų darbas: „anais laikais“, prieš kelias dešimtis metų, gydytojai galėjo per kelias sekundes neklysdami atpažinti apsvaigimą nuo vienos iš šešių ar septynių „klasikinių“ psichoaktyvių medžiagų (PAM), o šiandien tai iš esmės yra neįmanoma: tų medžiagų kiekis ne tik skaičiuojamas šimtais, bet ir pacientai į toksikologijos kliniką dažnai atvyksta pavartoję ne vienos medžiagos, o neaiškios kilmės jų mišinio.

„Klasika“ užleidžia pozicijas

„Klasikai“ daktaras priskyrė kokainą, heroiną, MDMA, LSD, amfetaminą ir metamfetaminą. „Mes, medikai, jau pradedame jų pasiilgti“, – sakė toksikologas.

R.Badaro pateiktas PAM apibrėžimas buvo „visa tai, kas patenka į mūsų galvą ir ten sukelia betvarkę“. Ir tai, anot gydytojo, nėra tas pats, kaip narkotikai: narkotikai daugiausia pasižymi migdančiu, slopinančiu poveikiu, o didžioji dalis šiuolaikinių PAM yra stimuliatoriai.

„Narkotikų terminą galima būtų taikyti nelegaliems opioidams, kurių vis dar yra, tačiau jų rinka nesustojamai siaurėja, užleisdama vietą štai šiems stimuliatoriams“, – teigė toksikologas. Tuo metu „naujosioms psichoaktyvioms medžiagoms“ pagal oficialų apibrėžimą priklauso visos psichoaktyvios medžiagos, kurios yra neįtrauktos į 1961 metų Jungtinių Tautų Konvenciją. „Pagal tą apibrėžimą net aš truputį naujas“, – sakė 54 metų gydytojas, sukaupęs 30 metų darbo patirties.

Bet tas oficialusis „naujumas“ yra kiek sąlyginis – kai kurios PAM naujosioms priskiriamos dėl to, kad, nors buvo sukurtos gerokai anksčiau už konvenciją, jų poveikis smegenims išaiškėjo – ir vartojimas svaiginimosi tikslais atsirado – tik vėliau. Kaip, antai, mefedronas: pirmą kartą susintetintas 1929 metais, tačiau iki 2003 metų jis buvo „atrastas iš naujo“ – internete paskleista žinia, kad jis poveikiu panašus į ekstazį.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Robertas Badaras
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Robertas Badaras

Nuo 2005 iki 2018 metų Europoje registruota daugiau nei 670 psichoaktyvių medžiagų – jos yra „pusiau legalios“, nes nėra įtrauktos į Tarptautinės narkotikų kontrolės sąrašus. Dažniausiai gaminamos Kinijoje, teisėtai transportuojamos į Europą ir mūsų žemyne jomis netgi atvirai, teisėtai prekiaujama informuojant, kad tai yra „teisėtas svaigalas“. Nors dalis prekybos vyksta ir šviesiojoje arba tamsiojoje interneto pusėse. „2014 metais registruota 101 nauja psichoaktyvi medžiaga – po dvi per savaitę“, – sakė R.Badaras. Nuo to laiko registravimo mastai akivaizdžiai slopsta ir dabar, anot gydytojo, vyksta intensyvios lažybos, ar šiais metais bus registruota 30, ar 25 tokios medžiagos. „Aiškiai gamintojų fantazija senka. Bet 670 medžiagų – tai ne šešios. Tikrai yra iš ko pasirinkti“, – sakė toksikologas.

Tiesa, nors naujųjų PAM sąrašas nepaliaujamai ilgėja, jų grupių sąrašas yra labai stabilus – 13.

Mirčių, gamybos ir prekybos mastai – milžiniški

R.Badaras teigė, kad praėjusiais metais Europoje fiksuota 9000 mirčių nuo PAM.

„Ką reiškia fiksuota? Jeigu žmogus mirė nuo naujų medžiagų, tačiau teismo ekspertizė jų nerado, jis nepriskiriamas prie tų mirčių. Amerikiečių skaičiai maždaug 7 kartus didesni. Tos medžiagos daro savo blogą darbą. Ne tik Europoje. Amerikiečiai pastebėjo, kad opioidų sukeltų mirčių per 10 metų padaugėjo kelis kartus. 2017 m. mirčių buvo 70 tūkstančių, iš jų 47 tūkstančiai dėl opioidų – visa tai yra naujosios medžiagos. „Klasikinės“ medžiagos, kurias žmonės anksčiau pirkdavo – kokainas, heroinas – nuėjo ne tai, kad į antrą, bet į trečią planą“, – teigė konferencijos „Login“ svečias.

„Finale išpopuliarėjo ir neužleidžia pozicijų sintetiniai preparatai – naujieji fentaniliai. Pagal sulaikomą kiekį – sulaikoma nuo 5 iki 10 proc. visų pervežamų medžiagų – matome geometrinį augimą. Tai rodo augantį srautą į šalį. „Klasika“ išeina, ateina naujosios medžiagos“, – sakė gydytojas.

Oficialiais duomenimis, didžioji dalis – o kai kurių šaltinių teigimu, net ir viskas – ateina iš Kinijos, kur gaminti vis dar pigu. „Jie turi gamyklas, kur gamina fentanilį, kurio niekam, be piktnaudžiavimo, negali panaudoti. Bet jie pas save nepardavinėja, o į Europą siunčiame moksliniais tikslais, tyrėjams“, – situaciją piešė R.Badaras. Ir, anot jo, bandymai iš JAV pusės uždrausti šių medžiagų importą atsimuša į sieną: kinai tvirtina, kad gamina dėl to, kad žmonės vartoja, amerikiečiai sako, kad žmonės vartoja dėl to, kad kinai gamina.

O dar labiau šią situaciją apsunkina tai, kad tų medžiagų atpažinimas Lietuvoje yra anaiptol netobulas: mūsų specialistų arsenale esančios priemonės leidžia atpažinti gana ribotą šių junginių spektrą.

Nesugebu užprogramuoti žadintuvo, bet sugebėjau internete įsigyti narkotikų“

Anot gydytojo, narkotikų prekyba „tamsiajame internete“ išsikerojusi taip, kad jų įsigyti gali ir visiškas technologinis analfabetas.

Kadaise narkotikų prekeiviams buvo būdingas savotiškas įvaizdis: juodi treningai su trimis juostelėmis ir gobtuvu, agresyvi išvaizda, beisbolo lazda. Stovi prie mokyklos ir kaišioja visiems narkotikus.

„Aš to įvaizdžio pasiilgstu, pasiilgstu tų žmonių. Nes visiems buvo lengva – jiems buvo lengva, policijai buvo lengva, mokyklos bendruomenei buvo lengva. Dabar viskas vyksta va taip va – online. Aš visiškai nieko nesuprantu apie kompiuterius. Vaikai sako: nesugebi užprogramuoti žadintuvo. Ir tas yra tiesa, beje. Bet aš sugebėjau užsisakyti iš kažkur per darknetą kažkokių preparatų. Tai taip primityviai paprasta, kad net tokie kompiuteriniai analfabetai, kaip aš, tą sugeba padaryti. O ką kalbėti apie jaunąją kartą? Jie tai daro labai lengvai“, – naujoviška narkotikų rinka skundėsi gydytojas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Robertas Badaras
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Robertas Badaras

„Kuo ypatingos šitos medžiagos? Sąlyginis legalumas: kol ji nėra uždrausta, ji yra legali. Prieinamumas: internetą turi visi. Pigumas. Kuo buvo geros senos medžiagos? Jos kainavo daug. Dabar kainuoja tris bulkutes. Palyginti su senosiomis medžiagomis, naujosios yra labai pigios. Labai. Ribotos diagnostikos galimybės. Iš tų 670 medžiagų, kaip manote, kiek Lietuvoje galima diagnozuoti? Tik negalvokite, kad skaičius triženklis. Sudėtis neaiški. Kiekvienas gamina, pats nežino. Senųjų medžiagų tradicijos buvo aiškios, gamybos technologijos buvo perduodamos iš tėvo sūnui ir taip toliau. Čia pernai sukūrė, šiemet gamino, išėjo-neišėjo, chemijos dvejetas, pardavė kitam, tas sumaišė, pardavė dar kitam. Nusipirko, panaudojo... Ups. Kas yra? Niekas nieko nežino. Objektyvios informacijos trūksta. Naujos medžiagos tuo ir gąsdina, kad jos yra naujos“, – visas PAM blogybes nupasakojo R.Badaras.

Anot jo, pernykštėje Europos narkotikų ataskaitoje buvo išreikštas atsargus optimizmas, kad Europos bendruomenė pradėjo suktis atgal į „klasikines“ medžiagas. Nes medikai žino, kaip gydyti, o vartotojas žino, ką vartoja.

Pasikeitė logistika

„Norint padaryti, pavyzdžiui, 10 000 ekstazio tablečių, reikia vos ne kilogramo MDMA žaliavos. Ir čia gali šuniukai pagauti, jeigu užuodžia, pareigūnas sulaikys su kažkokiu neaiškiu buteliu. O jeigu nagai ilgi, karfentanilio 100 mg [iš jo taip pat galima gauti 10 000 dozių – aut.] po nagais pasikišai... Šuniukas užuos? Ne. Pareigūnas pažins? Ne. Logistika palengvėjo. Nepaisant to, konfiskuoja tonomis“, – tvirtino „Login“ svečias.

Dvi grupės

„Pagal paplitimą populiariausios PAM medžiagos priklauso dviem, gal trims grupėms. Gausiausia – sintetiniai kanabinoidai. Gamta sukūrė kanabinoidus. Žmonės pabandė tai patobulinti – sukūrė savo veisles.

Bet tai yra medžiagos, kurios gaminamos iš augančio augalo. Sintetiniai kanabinoidai gaminami iš belekokios žaliavos. Tai yra cheminiai preparatai, kurie veikia tuos pačius receptorius. Bet šios medžiagos pavojingos tuo, kad jos dedamos į tuos vadinamus „spaisus“ – atseit, iš augalinių preparatų. Atseit, egzotiškų augalų mišiniai. Bet nemaža dalis – ES statistika sako, kad arti 100 procentų, o Lietuvos statistikos neturiu, – tai yra sintetinės kanabinoidų receptorius veikiančios medžiagos. Iki ko prisigyvenom? Kanapes padirbinėja...“ – aiškino R.Badaras.

Statistiniai duomenys rodo, kad dėl šių medžiagų vartojimo vien JAV Kolorado valstijoje per du mėnesius į gydymo įstaigų stacionarą pateko 250 šiomis medžiagomis apsinuodijusių žmonių.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Robertas Badaras
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Robertas Badaras

Anot gydytojo, natūrali „žolė“ mirčių nesukelia – net ir žmonių išvestos veislės. Tuo metu sintetiniai kanabinoidai žudo, ir dideliais kiekiais.

Antra R.Badaro išskirta grupė – katinonai, pagaminti augalo – arabinio dusūno – cheminių junginių pagrindu. Tai yra Arabijos pusiasalyje ir Afrikos rage natūraliai augantis augalas. Pagal struktūrą veiklusis junginys labai panašus į amfetaminą. Tai vietiniai valgo, vargo nemato, paskui pasišaudo. Tačiau žmogus sugalvojo patobulinti tą gamtos kūrinį ir sukūrė savo junginius, kurie ne visada sukelia laimę, bet kartais sukelia labai įdomius dalykus. Šiai grupei priskiriamas jau minėtas mefedronas, metkatinonas.

Anot gydytojo, šių junginių poveikis – hipertenzija ir dažnas širdies plakimas, sujaudinimui peržengus ribą ji tampa psichoze, hipertermija – jeigu užsiveda blogas mechanizmas, tai temperatūros pirmas skaičius būna 4. „Aukščiausia aprašyta – 46 laipsniai. Esu matęs 42. Kai tokia aukšta temperatūra, žmogus neturi daug laiko. Ir dėl to pradeda byrėti raumenys. Rabdomiolizė – labai pavojingas fenomenas“, – teigia gydytojas. Tačiau aplinkiniams, esantiems prie asmens, pavartojusio sintetinių katinonų, į akis tikrai kris labai retas, bet pavojingas reiškinys – agresyvus delyras: agresyvus elgesys, sumišęs mąstymas, kažkokia neaiški esperanto kalba, haliucinacijos ir nesuvokiama jėga. „Esu matęs merginą, kurią laikė keturi paramedikai ir jiems nekaip sekėsi“, – sakė R.Badaras.

Dažniausiai tokiais atvejais tenka kviesti policiją, kuri žaidimais neužsiima: verčia ant žemės, dantimis į žemę, nes kandžiojasi, laiko šešiese. Tai, beje, pavojinga ne tik pareigūnams, bet ir pačiam narkotikų naudotojui: nors būklė reta, JAV per metus dėl jos mirė 162 sulaikomi asmenys – jauni, sveiki vyrai. Mat dėl aukštos temperatūros išauga deguonies poreikis, o plaučiai jį įsisavina prasčiau, ypač jei prie žemės spaudžia šeši pareigūnai.

Delyro būsenoje atsidūrusių sintetinių katinonų vartotojų mirštamumas yra vienas didžiausių, susijusių su narkotikais. Daugiau nei pusė tokių asmenų lieka neįgaliais.

Diagnozė vargiai įmanoma

Dar viena problema, kurią kelia naujosios PAM – tai jų atpažinimas. „Anksčiau buvo labai aišku – pagal akis, pagal elgesį, pagal pulsą – tos medžiagos buvo labai lengvai nustatomos. Mes savo rezidentus ar jaunus daktarus skriausdavom: sakom, va, tau dešimt sekundžių, nustatyk narkotiką. Jie nustato, mes juokiamės. Dabar susirenkam trise, bendras stažas – apie šimtą metų, ir svarstom, kas čia gali būti: „Na, gal čia taip...“ Esmė yra tokia: dabar tos medžiagos yra mišiniai. Ypač tie spaisai. Ta pati medžiaga tam pačiam žmogui veikia skirtingai. Tam tikrų grupių atstovų net grynų neliko“, – pasakojo toksikologas.

Kaip jau minėta, ir cheminiai kraujo tyrimai nedaug ką pasako: Lietuvoje naudojami testai leidžia atpažinti tik nedidelę dalį šiuo metu vartojamų naujųjų PAM. Amerikiečiai turi ir naudoja daugiau skirtingų kraujo testų, tačiau visi jie kainuoja pinigus – Lietuvoje tam lėšų nėra skirta.

„Žolė“ su žiurknuodžiais

„Atvežtas 18 metų vyras. Rūkė spaisą. Patiko ta frazė – „kaip visada“. Jis žinojo, kad čia spaisas, kad čia sintetika. Nusilpo rankos, nusilpo kalba, sukilo spaudimas. Tirpsta ranka, negali pastovėti. Nelabai aišku, kas yra, kol nebuvo padaryta kompiuterinė tomograma. O tomogramoje matomas toks 3x4 centimetrų „kiaušinis“. Kraujo išsiliejimas į smegenis.

Jokios kanapės – stiprios ar nestiprios – niekada nesukelia tokių šuolių. Sukelia tik sintetika. Ir 18 metų berniokas dabar turi problemų visam gyvenimui. „Žolė“? Bet nuo „žolės“ tai taip nebūna. Atlikome kraujo tyrimą ir ką radome? Ir mefedroną, ir sintetinių kanabinoidų. Bet ar tikrai gauni tą psichotropinę medžiagą, kurios nori? Atsiranda problema, kad staiga pradeda kraujuoti. Nuo kanabinoidų. Kodėl? Amerikos duomenys rodo, kad 95 procentais atvejų randa žiurknuodžių – supervarfarino, antikoagulianto brodifakumo. Iš kur? Aprašyti penki mirties atvejai. Gal čia konkurencinė kova, gal kas? Pasirodo, nieko panašaus. Jie eina per pačią fermentų sistemą ir kol fermentų sistema užsiėmusi žiurknuodžių skaidymu, sintetiniai kanabinoidai labiau „veža“. Elementaru. Na, numirė keli. Na, nepasisekė. Tokie yra etiniai gamybos principai“, – sintetinės „žolės“ grėsmes nusakė gydytojas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Robertas Badaras
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Robertas Badaras

Absurdas: visas pasaulis gaudo, lietuviai legaliai gamina ir eksportuoja

Viena medžiaga, kurią išskyrė R.Badaras, yra gama-hidroksibutiratas, kuris, pagal žalos palyginimą, yra vienas iš svarbiausių narkotikų. Pagal medžiagas, dėl kurių žmonės kreipiasi į ligoninę, trečioje vietoje yra GBL – gama-butirolaktonas, giminingas gama-hidroksibutiratui.

„Kaip pas mus, Lietuvoje, su GBL žinote? Dėl kanapių į ligonines mažiau atvyksta. Daugybė Seimo grupių sprendė, kad reikėtų apriboti šios medžiagos naudojimą, nes nuo jos miršta žmonės, nuo jos krinta merginos pro langus. Tačiau per metus iš Lietuvos jos buvo išgabenta 80 000 kilogramų. Legaliai. Visa Europa gaudo, o mes eksportuojame.

Galite netikėti manimi, bet štai, tikėkite Seimo dokumentu [rodo skaidrę – aut.]. Mes panaudojame sau tik aštuonias tonas. Kas toliau? Europa juos gaudo. Iš tų 80 tonų jie pagavo 360 kilogramų. Ir džiaugiasi. Sako, lietuviai, baikit jūs. Sakom, verslas yra verslas. Viena iš tų nedaugelio valstybių – realiai vienintelė valstybė, kuri eksportavo. Ir darė tai legaliai. Grupė Seimo narių bandė uždrausti tuos dalykus. Truko vos ne dvejus metus. Bet štai kur gudrybė: šis junginys gali būti naudojamas pramonėje – gaminant spaustuvių ir kopijavimo aparatų dažus. Todėl negali būti įtrauktas į draudžiamųjų sąrašą“, – pasakojo R.Badaras.

Gerų problemos sprendimo būdų nėra

Paklaustas, kokius sprendimo būdus šių naujųjų PAM keliamoms problemoms galėtų pasiūlyti, R.Badaras buvo labai atsargus. „Net Europos narkotikų monitoringo centras labai rezervuotas. Prevencija – pirminė, antrinė, tretinė. Ir pasiūlos mažinimas. Bet šie dalykai nesikeičia daug metų. Su naujom medžiagom, kur visiškai kitokia logistika, kitoks platinimo mechanizmas ir kitokios viltys siejamos su vartojimu (kad tai nesukels priklausomybės), vis dėlto, be pasiūlos mažinimo priemonių, kur policija daro, ko gero, tai būtų tas žinomumas tikslinėje grupėje – paaugliai, jauni, suaugę“, – sakė jis.

Taip pat gydytojas rekomendavo labai kruopščiai atsirinkti informacijos apie šias medžiagas šaltinius. Anot jo, atlikus interneto paiešką reikia vertinti ne tik tris pirmas eilutes pirmoje pasiūlytoje svetainėje, bet ir likusias 85. Ir šaltinio patikimumą. Derėtų remtis patikimomis duomenų bazėmis – pageidautina, medicininėmis. Pavyzdžiui, „Pubmed“ duomenų bazėje didžioji duomenų dalis yra patikima. Bėda ta, kad kai kurie žmonės pernelyg tingi ar nepajėgia surasti tokių šaltinių. „Ir tas tingėjimas kai kam kainuoja sveikatą arba gyvybę“, – sakė R.Badaras.

Tam tikrų narkotinių medžiagų legalizavimą gydytojas vertino gana skeptiškai. Anot jo, dvi valstybės, visiškai legalizavusios rekreacinį kanapių vartojimą – Urugvajus ir Kanada – kol kas negali pasigirti patikimais statistiniais duomenimis rimtuose informacijos šaltiniuose, tačiau pirminiai pranešimai konferencijose rodo, kad prekybos legalizavimas nelegalios prekybos mastų nemažina.

Taboras – naujosios Rumšiškės

Paklaustas, ar vis dar populiarus svaiginimasis tabore įsigytais produktais, R.Badaras sakė: „Dabar vadinčiau tai antrosiomis Rumšiškėmis. Jau nebeturiu net ką studentams parodyti. Pamenu laikus, kai į Lietuvą buvo atvežtas heroinas – tai buvo 1990–1991 metai. Iki tol turėjome naminį heroiną, tada atsirado „klasikinis“, ir tada galvojome, kas čia dabar bus. Dabar tie visi heroinai... namų darbo heroinas išėjo prieš kokius šešerius metus, heroinas išeidinėja absoliučiai, todėl žaizdos, būdingos intraveniniam vartojimui, praktiškai tapo retenybe. O pacientų segmentas yra smarkiai jaunėjantis ir, sakyčiau, moteriškėjantis: anksčiau tai buvo genetinio defekto su Y chromosoma bėda, o dabar gražioji žmonijos pusė smarkiai vejasi.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:19
00:58
01:38

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT