„Šiuo metu rengiama mokslo muziejaus galimybių studija, kuri leis įvertinti jo poreikį visuomenei, dydį ir tinkamą vietą“, – sako dr. Rolandas Maskoliūnas, mokslo populiarinimo sistemą rengusios ekspertų grupės vadovas.
Panaikinus mokslo muziejų Šv. Jonų bažnyčioje, jo eksponatai buvo išskirstyti, kai kurie pateko į mažai žinomus ir sunkiai prieinamus muziejus, kiti – kažkur saugomi ar net visai prarasti. 2003 m. Vilniuje įkurtas Energetikos ir technikos muziejus tik iš dalies užpildė tą spragą.
Tarp geriausių pasaulio pavyzdžių – mokslo muziejus Londone, mokslų ir pramonės muziejus (Cité des Sciences et de l'Industrie) Paryžiuje, muziejus „CosmoCaixa“ Barselonoje, naujasis „Koperniko“ mokslo centras Varšuvoje. Juose sukurtos interaktyvios, šiuolaikinėmis technologijomis grįstos ekspozicijos, kurios leidžia visuomenei geriau suvokti mokslo žinias, jų reikšmę kasdieniame gyvenime.
Ekspertai taip pat siūlo sukurti centrinę mokslo populiarinimo svetainę. Joje būtų skelbiama informacija apie vykstančius renginius, mokslo naujoves, mokslo populiarinimo literatūrą, pagrindines Lietuvos mokslo kryptis ir įstaigas. Ši svetainė būtų gidas, nukreipiantis į kitas panašią informaciją skelbiančias svetaines.
Kad mokslininkai, žurnalistai, kiti suinteresuoti asmenys ar organizacijos aktyviau populiarintų mokslą, siūloma sukurti ir įgyvendinti apdovanojimų bei skatinimo sistemą.
Pasiūlyta mokslo populiarinimo sistema leis nuosekliai ir kryptingai siekti užsibrėžtų tikslų: geriau koordinuoti mokslo populiarinimo veiklą, skatinti naujų, efektyvesnių informacijos sklaidos formų kūrimą ir naudojimą, aktyviau įtraukti į mokslo populiarinimą įvairias visuomenės grupes, – pasakoja dr. R. Maskoliūnas.
Mokslo populiarinimo veiklai koordinuoti ir strateginiams klausimams spręsti ekspertai pataria įsteigti visuomeninę Mokslo populiarinimo tarybą ir jos vykdomąjį organą – Mokslo populiarinimo centrą. Taryba, kuria sudarytų pagrindinių mokslo ir studijų įstaigų, mokslo draugijų ir sąjungų, ministerijų, žiniasklaidos atstovai, formuotų mokslo populiarinimo strategiją, priimtų esminius sprendimus dėl mokslo populiarinimo sistemos kūrimo ir plėtojimo. Centras tuos sprendimus įgyvendintų, vykdytų nuolatinę koordinaciją, organizuotų mokslo populiarinimo konkursus bei teiktų premijas, organizuotų ir prižiūrėtų centrinę mokslo populiarinimo interneto svetainę. Nurodoma, kad Mokslo populiarinimo taryba ir centras galėtų veikti prie Lietuvos mokslų akademijos.
„Pasiūlyta mokslo populiarinimo sistema leis nuosekliai ir kryptingai siekti užsibrėžtų tikslų: geriau koordinuoti mokslo populiarinimo veiklą, skatinti naujų, efektyvesnių informacijos sklaidos formų kūrimą ir naudojimą, aktyviau įtraukti į mokslo populiarinimą įvairias visuomenės grupes“, – pasakoja dr. R. Maskoliūnas.
Anot jo, artimiausius kelerius metus mokslo populiarinimo sistema bus toliau kuriama ir plėtojama, nors kai kurie jos elementai jau dabar įgyvendinami, pavyzdžiui, rengiama mokslo muziejaus galimybių studija, leidžiamos mokslo populiarinimo knygos, organizuojamos mokslo kavinės ir t.t.
Šiuolaikinis mokslo populiarinimas pasižymi didžiule formų bei metodų įvairove. Naudojamos įvairios žiniasklaidos priemonės, auga interaktyvumo reikšmė, nuo tradicinių formų, tokių kaip paskaitos, pereinama prie interaktyvių: eksperimentų laboratorijoje, ekskursijų, konkursų, žaidimų.
Mokslo populiarinimo sistema parengta įgyvendinant projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“. Jį vykdo Lietuvos mokslų akademija kartu su partneriais. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“.
